7metai.png
baneris_kaire.jpg
baneris_desine.jpg
Penktadienis, 2012 Gegužės 18
Probiotikai ir disbakteriozė Spausdinti E-mail
2008 08 31

probiotikai1.jpgŽmogaus organizmą nuolat veikia stresas, žalingi veiksniai, virusiniai susirgimai, alergijos, kamuoja įvairūs negalavimai, žmogus netinkamai maitinasi, todėl silpsta imunitetas ir mažėja „gerųjų“ bakterijų (probiotikų), atsiranda disbakteriozė. Šios bakterijos yra labai naudingos žmogaus organizmui. Jos gyvena visame žmogaus virškinamajame trakte, bet daugiausia jų susikaupę storosios žarnos pradžioje.


Bakterijų svarba:

  • gerina virškinimą: skaido nesuvirškintas maisto liekanas;
  • sintezuoja vitaminą K ir B grupės vitaminus;
  • stiprina imunitetą;
  • saugo nuo patogenų patekimo į organizmą;
  • suaktyvina toksinų šalinimą iš organizmo;
  • dalyvauja vandens- druskų apykaitoje, aktyvina Ca, Mg, Fe jonų absorbciją;
  • palaiko mikrofloros pusiausvyrą ir slopina žalingų bakterijų augimą.


Esant žymiam probiotikų trūkumui nepakanka vartoti vien maisto produktų, kuriuose jų yra (jogurtas, kefyras ir kiti pieno produktai), papildomai reikėtų vartoti preparatus su probiotikais. Dažniausiai yra naudojamos bakterijos, rečiau mieliagrybiai. Profilaktiškai probiotikus reikėtų vartoti esant lytinių, šlapimo organų infekcijoms, kvėpavimo sistemos infekcijoms, alergijoms, dantų ėduoniui, sergant onkologinėmis ligomis. Vartojant antibiotikus labai sumažėja „gerųjų“ bakterijų, todėl taip pat būtinas preparatų vartojimas. Šiuose preparatuose daugiausia būna pieno rūgšties bakterijų (Lactobacillus) ir bifidobakterijų (Bifidobacterium). Atskiros bakterijų rūšys veikia skirtingai, todėl abi yra reikalingos.


Probiotikai vartojami esant:

  • disbakteriozės profilaktika ir gydymas;
  • alerginių reakcijų profilaktika ir gydymas;
  • piktybinių procesų profilaktika;
  • aterosklerozės profilaktika;
  • žarnyno infekcijų profilaktika ir gydymas;
  • vaginozių ir vaginitų, šlapimo takų infekcijų profilaktika ir gydymas;
  • imuniteto stiprinimas.


probiotikai2.jpgPožymiai, kurie byloja apie disbakteriozę:

  • pilvo pūtimas;
  • viduriavimas;
  • vidurių užkietėjimas;
  • blogas kvapas iš burnos;
  • pykinimas;
  • atsirūgimas;
  • alerginės reakcijos i maisto produktus.


Gydyti disbakteriozei skiriami probiotikų preparatai ir „gerųjų“ bakterijų augimą skatinanti dieta. Reikėtų daugiau valgyti rūgščių pieno produktų, jogurto, rupios duonos ir vengti vartoti aštrų, sūrų maistą ir alkoholį. Po kelių dienų tokio gydymo negalavimai praeina.


Parengė:
Visuomenės sveikatos bakalaurė
Reda Nagytė