7metai.png
baneris_kaire.jpg
baneris_desine.jpg
Penktadienis, 2012 Gegužės 18
Ženšenis Spausdinti E-mail
2008 08 31

Gyvenimo tempas priverčia mus būti nuolat „pakrautomis baterijomis“. Deja, šiais plačiai buityje ir elektronikoje naudojamais elementais žmogus negali pasinaudoti :)


Ženšenis, kaip augalinė medžiaga, yra žinoma kaip tonizatorius. Pristatome šią medžiagą plačiau.

1. Sudėtis

ginsengŽenšenio sudėtyje yra visas kompleksas biologiškai aktyvių medžiagų: eterinių ir kitų aliejų, fermentų, mikroelementų, C ir B grupės vitaminų, fitoestrogenų, cukrų, pektinų, daug krakmolo, ekstrakcinių bei kitų medžiagų. Gydomąjį poveikį lemia triterpeniniai saponinai.

2. Poveikis organizmui ir vartojimo rekomendacijos.

2.1. Centrinė nervų sistema

Pagrindinė ženšenio savybė – tonizuojamasis poveikis. Priklausomai nuo šio augalo dozių, pasireiškia skirtingas jo poveikis: mažomis dozėmis vartojamas ženšenis didina dirglumą bei silpnina smegenų slopinimo procesus, o didelėmis – atvirkščiai, t.y. stiprina slopinimo procesus.

Ženšenio preparatai didina dopamino ir noradrenalino kiekį galvos smegenų kamiene, pasižymi antistresinėmis, adaptogeninėmis savybėmis, kurios padeda organizmui prisitaikyti ir apsisaugoti nuo nepalankių vidinių bei išorinių veiksnių: didina darbingumą, mažina nuovargį. Ženšenis veiksmingas įvairių asteninių būklių – neurozės, nemigos metu.


ginseng2 2.2. Endokrininė sistema

Ženšenis skatina vidinės sekrecijos liaukų veiklą; antinksčių aktyvumą, didina kortikosteroidų kiekį kraujo plazmoje; insulino sintezę, gerina jodo pasisavinimą skydliaukėje, tulžies sekreciją, gerina lytinių liaukų veiklą. Ženšenis aktyvina ir biocheminius procesus: didina deguonies sunaudojimą audiniuose, gerina dujų apykaitą, kartų ir žaizdų gijimą, stimuliuoja kraujodarą.


2.3. Širdies ir kraujagyslių sistema

Ženšenio poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai nėra vienareikšmis: manoma, kad jis neturi įtakos, kai arterinis kraujospūdis iki 200 mm Hg, be to, pastebimas širdies susitraukimų dažnio suretėjimas. Kaip antioksidantas, ženšenis saugo širdį ir kraujagysles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Ženšenis mažina bendrąjį cholesterolio ir trigliceridų kiekį, didina taip vadinamojo „gerojo“ cholesterolio kiekį ir taip apsaugo nuo aterosklerozės bei trombų susidarymo – turi ir antiagregacinį poveikį.

2.4. Imuninė sistema

ginseng1

Dėl ženšenio sudėtyje esančių polisacharidų jis turi imunomoduliacinį poveikį, t.y. aktyvina leukocitų, fagocitų ir makrofagų veiklą prieš įvairius svetimkūnius: bakterijas, virusus, grybelius. Todėl rekomenduojama vartoti kaip pagalbinę priemonę, pvz., tuberkuliozei gydyti arba jos remisijos laikotarpiu. Tyrimais buvo nustatyta, kad azijietiškasis P.ginseng mažina kai kurių piktybinių navikų atsiradimą.

Dėl adaptogeninių ir imunomoduliacinių savybių ženšenį rekomenduojama vartoti po sunkių ligų, chirurginių procedūrų, įvairios kilmės komplikacijų, po ilgo fizinio ir emocinio nuovargio – didėja pagrindinių fiziologinių sistemų atsparumas.

Vartojant ženšenį, pagerėja bendra ligonių būklė, apetitas, antropologiniai duomenys, padidėja darbingumas. Gerėja pažintinės funkcijos, ypač gebėjimas susikoncentruoti.


2.5. Cukrinis diabetas

Ženšenio preparatai daro teigiamą poveikį sergant I ir II tipo diabetu: mažina cukraus kiekį kraujyje, gerina nuotaiką, didina fizinį atsparumą, be to, esant veiklioms kasos Langerhanso salelėms, silpnai skatina insulino sintezę.

2.6. Ženšenio vartojimas senyvo amžiaus žmonėms

Ženšenis svarbus pagyvenusiems žmonėms, nes kaip tonikas ir adaptogenas jis gerina fizinę būklę, atsparumą stresui ir su amžiumi susijusiais organizmo pokyčiais. Be to, augalas gerina deguonies pasisavinimą smegenyse ir saugo nuo senatvinės demensijos, Alzheimerio ligos ar net smegenų išemijos.


3. Kada rekomenduodama vartoti?

Rytų medicina teigia, kad tinkamiausias ženšenio vartojimo laikas – ruduo ir žiema, be to, būtina laikytis higienos bei mitybos režimo. Geriausią „bendrąjį stiprinantį“ poveikį ženšenio preparatai atlieka kartu su kitais žmogaus gyvybinei veiklai būtinais komponentais, t.y. vitaminais ir mikroelementais. Bendras poveikis aktyvina organizmo biocheminius procesus, gerėja metobolizmas, ryškiau pasireiškia ženšenio ekstrakto poveikis.

Vartojant ženšenio preparatus rekomenduojamomis dozėmis, nepastebėta nepageidaujamų reiškinių. Vis dėlto, vartojant ženšenį ilgiau kaip tris mėnesius, rekomenduojama daryti 10 dienų pertrauką.


ginseng4

4. Kokias atvejais nerekomenduojama vartoti?

Nerekomenduojama vartoti ženšenio preparatų susirgus ūminėmis infekcinėmis ligomis, hipertonine liga, vaikams iki 16 metu bei didelių karščių metu.

5. Patenkinsime smalsiausius: iš gamtos

Ženšenis auga Rytų Azijoje ir Šiaurės Amerikoje, kur šio augalo šaknis jau tūkstančius metų naudojama liaudies medicinoje. Šis augalas minimas seniausiuose kinų medicinos raštuose kaip seniausias vartojimo tradicijas turintis vaistinis augalas, tonizuojantis skrandžio veiklą, gerinantis smegenų veiklą, turi įtakos ilgesnei gyvenimo trukmei. Nors augalas veda skaisčiai raudonas uogas, naudojama tik šaknis, kurios pavadinimas, išvertus iš originalo kalbos, reiškia „žmogaus šaknis“ (pagal formą ji primena žmogaus kūną).

Apie gydantį ženšenio poveikį žinojo ir senieji Šiaurės Amerikos gyventojai – indėnai, jie vartojo šiame žemyne augančią ženšenio atmainą – Panax quinquefolium, tame pačiame žemyne auga ir Panax Trifolium.

Pasaulyje vartojamos net kelios ženšenio rūšys: amerikietiškasis, azijietiškasis bei kinietiškasis iš Sibiro. Gydymo požiūriu veiksmingiausiu laikomas azijietiškasis  ženšenis (Panax Ginseng C.A.Meyer).

Amerikietiškas  ženšenis turi didelę paklausą Azijoje, todėl į šią šalį importuojama daugiau nei 85 % Amerikoje užauginamo ženšenio. Šiaurės Amerikoje vietiniai gyventojai ženšenį naudoja tūkstančius metų, tuo tarpu europiečiai-imigrantai jį pradėjo vartoti apie 1700 m. Amerikietiškame ženšenyje yra du kartus daugiau veikliosios medžiagos – ženšenosidų, būtent dėl šios priežasties jį taip vertina azijiečiai. Šiaurės Amerikoje geriausias ženšenis išauginamas Viskonsino ir Ontario valstijose.

Azijai būdinga vadinamojo „baltojo“ ženšenio rūšis – Panax Ginseng C.A.Meyer, kuris auga Šiaurės Kinijoje, Korėjoje, Mandžiūrijoje, Vietname, Primorės krašte Rusijoje, Himalajuose, Pietų Kinijoje auga ir Panax pseudoginseng, Japonijoje – Panax Japonicum. Azijos ženšenis turi stipresnį gydomąjį poveikį negu amerikietiškasis, bet jį galima vartoti tik su pertraukomis. Be to, jame perpus mažiau amerikietiškame ženšenyje esančių ženšenosidų.

Sibiro ženšenis tėra tik tolimas šio augalo giminaitis, todėl jo tikslesnis pavadinimas – „eleuthero“. Taip pat jame nėra ženšenosidų ar kitų tikrajam ženšeniui būdingų veikliųjų medžiagų.

 
Sibiro kedras Spausdinti E-mail
2008 08 31
cedar_cedarbloomSibiro kedras – pušinių šeimos medis (lot. Pinus sibirica), dažnai vadinamas medžiu vaistininku. Jo naudingas savybes žmonės nuo seno naudoja gydomiesiems tikslams. Kedrų pasaulis – tai kerų ir mįslių pasaulis. Ir kedro riešutus, ir sakus, ir spyglius galima galima paversti stebuklingomis priemonėmis.

Kedras minimas Senajame Testamente, Pranašo Mozės knygoje, kaip unikalus medis, turintis gydomųjų savybių. Padavimas byloja, kad išminčius karalius Saliamonas už kedrus šventyklai statyti karaliui Heronui atidavė 20 miestų.

Rusų rašytojas V. Megre savo knygoje „Anastasija“ aprašo unikaliuosius Sibiro skambančiuosius kedrus, kurie priima ir sukaupia savyje teigiamą energiją, siunčiamą į Žemę iš kosmoso. Papuošalai, talismanai, dailės dirbiniai, baldai, pagaminti iš tokio kedro, teigiamai veikia žmogaus organizmą, apsaugo žmogaus būstą nuo neigiamo aplinkos poveikio, teigia knygos autorius.

Oras kedrynuose praktiškai sterilus – 200-300 bakterijų ląstelių viename kubiniame metre. Palyginkime: operacinėse leidžiama norma 50-1000 b.l./m3. Kedrų želdiniai, išskirdami fitoncidus, išvalo orą, naikina ligas sukeliančius mikroorganizmus, suteikia orui gydomųjų savybių.

Dar 1792 m. akademikas P.S.Palas rašė, kas vaisiai efektyviai atstato vyrišką jėgą, grąžina žmogui jaunystę, padidina organizmo atsparumą, padeda priešintis daugeliui ligų.

Seniai žinoma, kad kedro riešutai (netgi jų išspaudos) yra maistingesni už duoną, daržoves ir kitus produktus. Jeigu žmogus kasdien suvalgytų 20-40 kedro riešutų branduolių, jis galėtų padidinti organizmo atsaprumą daugeliui ligų, pailginti gyvenimo trukmę ir jaunystę.


Mokslininkai nustatė, kad kedro riešutuose yra įvairių medžiagų, pakeliančių darbingumą, gerinančių kraujo sudėtį, padedančių išvengti tuberkuliozės, mažakraujystės. Sibiro tautos kedro riešutais ir aliejumi gydo virškinimo organų ligas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos erozijas bei opas. Kedro riešutų branduolių nespirituoto vyno užpilas valo kraują. Sibiro žinuoniai pataria užpilu su medumi gydyti akmenligę.

Sibiro tautos nuo seno iš kedro branduolių spausdavo aliejų, kuris buvo ir tebėra vartojamas liaudies medicinoje ir laikomas biologiškai unikaliu produktu. Jis visais parametrais pranoksta geriausių rūšių augalinius aliejus gaunamus iš kitų produktų. Kedro riešutų aliejus lengvai virškinamas, labai maistingas, pasižymi gydomosiomis savybėmis, jame daug vitaminų ir mineralinių elementų. Kedro aliejus gaunamas šaltuoju (ne daugiau kaip 600 C) spaudimo būdu iš maistinių kedro riešutų branduolių.

Kedro riešutų aliejus - ypatingas, jame daug neprisotintųjų riebiųjų rūgščių (daugiausia linolininės), todėl rekomenduojamas gydyti aterosklerozę, širdies išeminę ligą bei hipertoninę ligą. Tiegiamai veikia širdies ir kvėpavimo organų darbą.

Kedro aliejumi gydomi odos susirgimai, silpni plaukai ir nagai. Jį patartina vartoti esant nepalankioms klimato ir ekologinėmis sąlygomis, taip pat žmonėms, dirbantiems įtemptą ir daug energijos reikalaujantį darbą. Ypač rekomenduojama reguliariai vartoti kedro riešutus ir aliejų vaikams, nes įeinantys į jų sudėtį elementai skatina normalų augančio organizmo vystymąsi.


coneKai kurie vitaminai įeinantys į kedro aliejų:

B1 (tiaminas). Reguliuoja angliavandenių apykaitos produktų oksidaciją, dalyvauja amino rūgščių apykaitoje, riebiųjų rūgščių susidaryme, teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių, virškinimo, endokrininę, centrinę ir periferinę nervų sistemas.

B2 (riboflavinas). Padeda organizmui baltymus, riebalus ir angliavandenius paversti energija. Būtinas organizmo audinių susidarymui ir palaikymui. Gerina regėjimą, teigiamai veikia nervų sistemą, odą ir gleivinę, kepenų veiklą, kraujo gamybą.

B3 (PP arba niacinas). Svarbus riebalų sintezei, baltymų apykaitai ir maisto virtimui energija. Reguliuoja nervinę veiklą, širdies ir kraujagyslių sistemą, virškinimo organų funkcijas, cholesterino apykaitą ir kraujo gamybą.

E (tokoferolis). Veikia lytinių ir kitų endokrininių liaukų funkcijas, stimuliuoja raumenų veiklą, dalyvauja baltymų ir angliavandenių apykaitoje.

Padeda įsisavinti riebalus, vitaminus A ir D, saugo ląstelių membranas nuo pažeidimų.

 
<< Pradinis < Ankstesnis 11 12 Kitas > Paskutinis >>