Gyvenimo tempas priverčia mus būti nuolat „pakrautomis baterijomis“. Deja, šiais plačiai buityje ir elektronikoje naudojamais elementais žmogus negali pasinaudoti :)

Ženšenis, kaip augalinė medžiaga, yra žinoma kaip tonizatorius. Pristatome šią medžiagą plačiau.

1. Sudėtis

Ženšenio sudėtyje yra visas kompleksas biologiškai aktyvių medžiagų: eterinių ir kitų aliejų, fermentų, mikroelementų, C ir B grupės vitaminų, fitoestrogenų, cukrų, pektinų, daug krakmolo, ekstrakcinių bei kitų medžiagų. Gydomąjį poveikį lemia triterpeniniai saponinai.

2. Poveikis organizmui ir vartojimo rekomendacijos.

2.1. Centrinė nervų sistema

Pagrindinė ženšenio savybė – tonizuojamasis poveikis. Priklausomai nuo šio augalo dozių, pasireiškia skirtingas jo poveikis: mažomis dozėmis vartojamas ženšenis didina dirglumą bei silpnina smegenų slopinimo procesus, o didelėmis – atvirkščiai, t.y. stiprina slopinimo procesus.

Ženšenio preparatai didina dopamino ir noradrenalino kiekį galvos smegenų kamiene, pasižymi antistresinėmis, adaptogeninėmis savybėmis, kurios padeda organizmui prisitaikyti ir apsisaugoti nuo nepalankių vidinių bei išorinių veiksnių: didina darbingumą, mažina nuovargį. Ženšenis veiksmingas įvairių asteninių būklių – neurozės, nemigos metu.

2.2. Endokrininė sistema

Ženšenis skatina vidinės sekrecijos liaukų veiklą; antinksčių aktyvumą, didina kortikosteroidų kiekį kraujo plazmoje; insulino sintezę, gerina jodo pasisavinimą skydliaukėje, tulžies sekreciją, gerina lytinių liaukų veiklą. Ženšenis aktyvina ir biocheminius procesus: didina deguonies sunaudojimą audiniuose, gerina dujų apykaitą, kartų ir žaizdų gijimą, stimuliuoja kraujodarą.

2.3. Širdies ir kraujagyslių sistema

Ženšenio poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai nėra vienareikšmis: manoma, kad jis neturi įtakos, kai arterinis kraujospūdis iki 200 mm Hg, be to, pastebimas širdies susitraukimų dažnio suretėjimas. Kaip antioksidantas, ženšenis saugo širdį ir kraujagysles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Ženšenis mažina bendrąjį cholesterolio ir trigliceridų kiekį, didina taip vadinamojo „gerojo“ cholesterolio kiekį ir taip apsaugo nuo aterosklerozės bei trombų susidarymo – turi ir antiagregacinį poveikį.

2.4. Imuninė sistema

Dėl ženšenio sudėtyje esančių polisacharidų jis turi imunomoduliacinį poveikį, t.y. aktyvina leukocitų, fagocitų ir makrofagų veiklą prieš įvairius svetimkūnius: bakterijas, virusus, grybelius. Todėl rekomenduojama vartoti kaip pagalbinę priemonę, pvz., tuberkuliozei gydyti arba jos remisijos laikotarpiu. Tyrimais buvo nustatyta, kad azijietiškasis P.ginseng mažina kai kurių piktybinių navikų atsiradimą.

Dėl adaptogeninių ir imunomoduliacinių savybių ženšenį rekomenduojama vartoti po sunkių ligų, chirurginių procedūrų, įvairios kilmės komplikacijų, po ilgo fizinio ir emocinio nuovargio – didėja pagrindinių fiziologinių sistemų atsparumas.

Vartojant ženšenį, pagerėja bendra ligonių būklė, apetitas, antropologiniai duomenys, padidėja darbingumas. Gerėja pažintinės funkcijos, ypač gebėjimas susikoncentruoti.

2.5. Cukrinis diabetas

Ženšenio preparatai daro teigiamą poveikį sergant I ir II tipo diabetu: mažina cukraus kiekį kraujyje, gerina nuotaiką, didina fizinį atsparumą, be to, esant veiklioms kasos Langerhanso salelėms, silpnai skatina insulino sintezę.

2.6. Ženšenio vartojimas senyvo amžiaus žmonėms

Ženšenis svarbus pagyvenusiems žmonėms, nes kaip tonikas ir adaptogenas jis gerina fizinę būklę, atsparumą stresui ir su amžiumi susijusiais organizmo pokyčiais. Be to, augalas gerina deguonies pasisavinimą smegenyse ir saugo nuo senatvinės demensijos, Alzheimerio ligos ar net smegenų išemijos.

3. Kada rekomenduodama vartoti?

Rytų medicina teigia, kad tinkamiausias ženšenio vartojimo laikas – ruduo ir žiema, be to, būtina laikytis higienos bei mitybos režimo. Geriausią „bendrąjį stiprinantį“ poveikį ženšenio preparatai atlieka kartu su kitais žmogaus gyvybinei veiklai būtinais komponentais, t.y. vitaminais ir mikroelementais. Bendras poveikis aktyvina organizmo biocheminius procesus, gerėja metobolizmas, ryškiau pasireiškia ženšenio ekstrakto poveikis.

Vartojant ženšenio preparatus rekomenduojamomis dozėmis, nepastebėta nepageidaujamų reiškinių. Vis dėlto, vartojant ženšenį ilgiau kaip tris mėnesius, rekomenduojama daryti 10 dienų pertrauką.

4. Kokias atvejais nerekomenduojama vartoti?

Nerekomenduojama vartoti ženšenio preparatų susirgus ūminėmis infekcinėmis ligomis, hipertonine liga, vaikams iki 16 metu bei didelių karščių metu.

5. Patenkinsime smalsiausius: iš gamtos

Ženšenis auga Rytų Azijoje ir Šiaurės Amerikoje, kur šio augalo šaknis jau tūkstančius metų naudojama liaudies medicinoje. Šis augalas minimas seniausiuose kinų medicinos raštuose kaip seniausias vartojimo tradicijas turintis vaistinis augalas, tonizuojantis skrandžio veiklą, gerinantis smegenų veiklą, turi įtakos ilgesnei gyvenimo trukmei. Nors augalas veda skaisčiai raudonas uogas, naudojama tik šaknis, kurios pavadinimas, išvertus iš originalo kalbos, reiškia „žmogaus šaknis“ (pagal formą ji primena žmogaus kūną).

Apie gydantį ženšenio poveikį žinojo ir senieji Šiaurės Amerikos gyventojai – indėnai, jie vartojo šiame žemyne augančią ženšenio atmainą – Panax quinquefolium, tame pačiame žemyne auga ir Panax Trifolium.

Pasaulyje vartojamos net kelios ženšenio rūšys: amerikietiškasis, azijietiškasis bei kinietiškasis iš Sibiro. Gydymo požiūriu veiksmingiausiu laikomas azijietiškasis  ženšenis (Panax Ginseng C.A.Meyer).

Amerikietiškas  ženšenis turi didelę paklausą Azijoje, todėl į šią šalį importuojama daugiau nei 85 % Amerikoje užauginamo ženšenio. Šiaurės Amerikoje vietiniai gyventojai ženšenį naudoja tūkstančius metų, tuo tarpu europiečiai-imigrantai jį pradėjo vartoti apie 1700 m. Amerikietiškame ženšenyje yra du kartus daugiau veikliosios medžiagos – ženšenosidų, būtent dėl šios priežasties jį taip vertina azijiečiai. Šiaurės Amerikoje geriausias ženšenis išauginamas Viskonsino ir Ontario valstijose.

Azijai būdinga vadinamojo „baltojo“ ženšenio rūšis – Panax Ginseng C.A.Meyer, kuris auga Šiaurės Kinijoje, Korėjoje, Mandžiūrijoje, Vietname, Primorės krašte Rusijoje, Himalajuose, Pietų Kinijoje auga ir Panax pseudoginseng, Japonijoje – Panax Japonicum. Azijos ženšenis turi stipresnį gydomąjį poveikį negu amerikietiškasis, bet jį galima vartoti tik su pertraukomis. Be to, jame perpus mažiau amerikietiškame ženšenyje esančių ženšenosidų.

Sibiro ženšenis tėra tik tolimas šio augalo giminaitis, todėl jo tikslesnis pavadinimas – „eleuthero“. Taip pat jame nėra ženšenosidų ar kitų tikrajam ženšeniui būdingų veikliųjų medžiagų.