8metai.png
baneris_kaire.jpg
baneris_desine.jpg
Ketvirtadienis, 2014 Liepos 24

Mėnesio tema

Savijautos gerinimas žolelių arbatomis? Taip!
arbata.jpgVaistažolės - tai gydomųjų savybių turintys augalai. Jau mūsų senoliai žinojo, jog reikia suskubti prisirinkti jų iki rugpjūčio mėnesio vidurio, nes iki Žolinės šventės augalai žydi intensyviausiai.
 
Naujienos

Pradžia » Straipsniai

Straipsniai

Rezultatai 1 - 10 iš 121

alieju-foto

Gražiai liaudies dainose apdainuotas mėlynžiedis augalas gerai žinomas dėl puikaus natūralaus pluošto, na, o mūsų sveikatai itin vertingi linų sėmenys ir aliejus.


Linų sėmenys ir jų savybės

Linų sėmenyse gausu riebalų, baltymų bei dietinių skaidulų. Nereikėtų pamiršti ir organizmui gyvybiškai svarbių amino rūgščių, kurių ypač reikia augančiam bei sportuojančiam organizmui. Kita svarbi medžiaga, skaidulos, mažina cholesterolio koncentraciją, taip saugo nuo aterosklerozės, gerina ir aktyvina žarnyno veiklą, mažina jame puvimo procesus.

Mokslininkai teigia, kad žmogus su maistu per parą turi gauti 1 – 2 g polinesočiųjų riebalų rūgščių, taip pat ir omega – 3 (alfa linoleno) bei omega – 6 (linolo). O geriausia šias medžiagas gauti iš unikalios gamtos – aliejaus. Per parą su maistu suvartojant 1 g polinesočiųjų riebalų rūgščių, įsisavinama 5 mg vitamino E.


Kuo naudingas sėmenų aliejus?

Sėmenų aliejus labiausiai vertinamas dėl polinesočiųjų riebalų rūgščių, jame yra daug įvairių vitaminų, provitamino A, mineralinių medžiagų, fermentų. Įrodyta, kad riebalų rūgštys omega – 3 ir omega – 6 labai svarbios sveikatai. Jei jų trūksta, organizmas lėčiau auga, silpnėja atsparumas infekcinėms ligoms, džiūsta oda, sutrinka cholesterolio apykaita, tunkama, gali sutrikti organizmo medžiagų apykaita. Omega – 3 riebalų rūgštys ne tik stiprina sveikatą (padeda apsisaugoti nuo aterosklerozės, širdies ligų), bet ir skatina susikaupusių riebalų deginimą.


Sėmenys vietoj vaistų

Liaudies medicinoje linų sėmenys dažniausiai vartoti kaip laisvinamieji, taip pat mūsų seneliai iš jų ruošdavo įvairius pavilgus nuo spuogų ir furunkulų. Kada ir kaip vartoti linų sėmenis ir jų produktus?

Jei kamuoja opaligė, reikėtų:

1 arbatinį šaukštelį maltų sėmenų užpilti puse stiklinės šilto vandens, gerai išmaišyti ir palikti kelioms minutėms pastovėti. Šią košelę reikia vartoti 2 – 3 kartus per dieną. Ją galima pagardinti pienu, vaisiais, sultimis, jogurtu, medumi ar žolelėmis.

Turintiems virškinimo trakto problemų linų sėmenų aliejų patariama vartoti ryte ir vakare (po 1 valgomąjį šaukštą). Tai sušvelnina opų sukeltus skausmus, neleidžia pastarosioms plėstis, ramina virškinimo traktą, gerina virškinimą bei minkština vidurius.

Esant vidurių užkietėjimui ryte rekomenduojama išgerti šaukštą aliejaus (sumaišius jį su kefyru). Šis mišinys lengvina tuštinimąsi esant nuolatiniam vidurių užkietėjimui, valo žarnyną.

Linų sėmenų gleivinančios medžiagos natūraliai stiprina plaučių audinį, patvaria plėvele padengia kvėpavimo sistemos gleivines, ramina kvėpavimo takus, slopina uždegimą, palengvina atsikosėjimą.

Liaudies medicinos atstovai pataria linų sėmenų aliejų vartoti patyrus sąnarių traumas (raiščių, sausgyslių patempimai), taip pat sergant reumatoidiniu artritu, osteoartroze.

Norint išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, reikėtų vartoti šalto spaudimo sėmenų aliejų. Mokslininkai linų sėmenyse neseniai atrado augalinės kilmės hormonų – lignanų, kurie pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, t.y. pašalina laisvuosius radikalus, mažina cholesterolio kiekį organizme.

Ne vienam yra svarbi lieknėjimo tema. Net ją gali padėti išspręsti linų sėmenų produktai, mat juose esančios dietinės skaidulos didina maisto tūrį, sukelia sotumo pojūtį, slopina apetitą ir skatina žarnyno peristaltika.


Receptas lieknėjimui

1 šaukštelį maltų sėmenų užpilti ½ stiklinės šilto vandens ir vartoti 20 minučių prieš kiekvieną valgymą. Taip pat galima prieš valgį sukramtyti 2 arbatinius šaukštelius skrudintų linų sėmenų.


Linai grožiui

Linų sėmenų aliejaus ir sėmenų reikėtų vartoti, jei plaukai yra sausi ir ima lūžinėti. Veikdamas raminančiai ir priešuždegimiškai sėmenų aliejus padeda įveikti odos paraudimus ir niežtėjimą sergant egzema, žvynelinę ar rožę. Aliejumi galima tepti randus po nudegimų. Omega – 3 riebiosios rūgštys naikina veido riebalų perteklių, kuris užkemša poras, todėl aliejus gali padėti atsikratyti jaunatvinių spuogų. Nepamirškite vartoti šį aliejų ne tik išoriškai, bet ir ruošdami maistą. Juo pagardinkite košes, sriubą arba išgerkite ryte 1 šaukštelį aliejaus prieš valgį. Tai ypač svarbu dietos besilaikančioms moterims, kurių plaukai nusilpsta, oda suglemba ir atsiranda raukšlelių. Naudojant linų sėmenų produktus plaukai sustiprėja, tampa gražūs bei žvilgantys, o oda švelni ir lygi it aksomas. Pavartojus linų sėmenų aliejaus sugyja odos įtrūkimai, oda nustoja pleiskanoti ir šerpetoti.


Receptas sausiems, dažymo ir cheminio sušukavimo pažeistiems plaukams

Prieš plovimą įtrinkite galvos odą ir plaukus linų sėmenų aliejumi, užsidėkite dušo kepuraitę, o ant viršaus – sausą frotinį rankšluostį. Palaikykite 1–2 val. ir išplaukite galvą šampūnu.


Grožio kaukės

Riebiai ar mišriai, sudirgusiai odai pagelbės kaukė iš maltų linų sėmenų. Užpilkite šaukštelį sėmenų šiltu vandeniu ir maišykite, kol susidarys skysta košelė. Įlašinkite kelis lašus linų sėmenų aliejaus. Košelę tepkite ant nupraustos drėgnos odos ir laikykite ne ilgiau kaip 20 minučių. Po to nuplaukite vėsiu vandeniu. Ši kaukė tinka ir jaunuoliams, kuriuos kankina jaunatviniai spuogai.

Sausai odai labai tinka aliejus. Odą nuprauskite vėsiu vandeniu. Nešluostykite, leiskite odai apdžiūti ir patepkite keliais lašais aliejaus. Palaikykite 15 – 20 minučių ir nuplaukite vandeniu. Ši procedūra taip pat tinka suskeldėjusioms rankoms, alkūnėms, pėdoms, keliams gydyti. Rekomenduočiau ją atlikti prieš miegą. Aliejumi pateptas vietas uždenkite polietileniniu maišeliu ir užsimaukite atitinkamai kumštines pirštines ar kojines.


Verta žinoti:

  • Sėmenų aliejų rekomenduojama vartoti tik nerafinuotą ir jo nekaitinti (prastėja skonis ir nelieka vertingųjų savybių), o gardinti salotas, gaminti padažus, pilti į sriubas.
  • Sėmenų aliejaus paros norma 1 – 3 valgomieji šaukštai.
  • Bet kokio aliejaus skonis kinta jį laikant netinkamomis sąlygomis. Jei parduotuvėje į skaidrią tarą išpilstytas produktas laikomas saulėtoje vietoje, jo skonis gali pakisti.

Ar žinote, kad

Šaltai spaustame sėmenų aliejuje net du kartus daugiau linoleno (omega – 3) riebalų rūgščių nei žuvų taukuose?



Parengė
Visuomenės sveikatos magistrė

Gintarė Vadeikienė

07bal1.jpgPastebima tendencija, kad vieni žmonės savo kūno priežiūrą atideda "paskutinei minutei" ir tik atėjus pavasariui susirūpina. Kiti žmonės - ja rūpinamasi visus metus.

Fitoterapija (gr. phyton - augalas, therapeia - gydymas) - tai ligų profilaktika ir gydymas, vartojant augalų dalis ar jų preparatus. Vaistiniai augalai - pirmieji ir natūraliausi vaistai žmonijos istorijoje, kurie įveikdami laiko ribas nenutrūkstamai tęsia natūralios medicinos tradiciją. Dabar jau žinoma daugiau nei 12000 vaistinių augalų, todėl svarbu juos tinkamai pasirinkti, siekiant užtikrinti efektyvų gydomąjį poveikį.


Greitas gyvenimo tempas diktuoja savo trūkumus. Žmonės nuolat skundžiasi, antsvorio problemomis, įvairiais virškinamojo trakto sutrikimais, nemaloniais pojūčiais pilve. Visa tai blogina gyvenimo kokybę.

Šių problemų priežastis - netinkamas gyvenimo būdas, nesubalansuota mityba - valgome daug skaidulų ir angliavandenių turintį maistą, kurio dalis lieka nesuvirškinta, todėl virškinamajame trakte ima daugintis bakterijos, gaminančios dujas. Kai kurias ligas, žarnyno infekcijas, sukelia jų sukėlėjai, kurie gamina dujas kaip šalutinį savo veiklos produktą.

Kita svarbi priežastis įtakojanti mūsų blogą savijautą yra sutrikusi kepenų veikla. Kepenys - mūsų organizmo laboratorija. Jos nukenksmina įvairias organizme cirkuliuojančias bakterijas, riebalų lašus ir kitas kenksmingas medžiagas. Deja, nesaugome vienintelio organo, apsaugančio organizmą nuo įvairių teršalų. Labiausiai kepenims kenkia alkoholis, cheminiai vaistai, turintys hepatotoksinį veikimą, įvairios toksinės medžiagos, pvz., anglies tetrochloridas arba pesticidai, azoto, sieros junginiai, anglies monoksidas, išsiskiriantys kuro degimo metu.


Vienas iš būdų organizmo būklei pagerinti yra vaistinių augalų vartojimas, o tuo pačiu t.y. natūralus organizmo valymo būdas. Organizmą valančiomis, kepenų bei žarnyno veiklą gerinančiomis savybėmis pasižymintys augalai:

07bal2.jpg

Artišokas. Jo gydomosios savybės buvo žinomos nuo antikos laikų. Rekomenduojamas skrandžio ir virškinamojo trakto susirgimų profilaktikai. Jis aktyvina žarnyno veiklą, padeda nuo vidurių užkietėjimo, todėl tinka kaip papildoma priemonė, jei norima atsikratyti per didelio svorio. Labai vertingas, nes jame esančios veikliosios medžiagos apsaugo kepenų ląsteles žalingo toksinų poveikio, pagreitina organizmo apsivalymą nuo šlakų, sunkiųjų metalų druskų ir kitų nepageidaujamų medžiagų. Pagrindinės artišoko savybės: skatina tulžies gaminimąsi, riebalų virškinimą, mažina žalingą alkoholio toksinų poveikį kepenims, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina virškinimą.


Margainis. Tai unikalus augalas.Tikrasis margainis labai paplitęs Viduržemio jūros pakrančių šalyse. Ten jis vadinamas Marijos dagiu. Liaudies ir tradicinėje medicinoje margainis naudojamas kepenų ir tulžies ligoms gydyti. Jo preparatai švelniai valo, gydo ir stiprina kepenis, ir labai tinka žmonėms, kurie riebiai valgo, vartoja daug alkoholio, vaistų ar nikotino.


Chlorella. Chlorelės - gėlųjų vandenų mikroskopiniai dumbliai, kuriuose gausu chlorofilo, antioksidantų, natūralaus beta karotino, įvairių vitaminų, mineralų ir nukleino rūgščių. Chlorelės atrastos XIX amžiuje, bet tik po antrojo pasaulinio karo jos pradėtos nuodugniai tyrinėti, ypač padidėjo susidomėjimas jomis Japonijoje, Anglijoje, kai po daugelio klinikinių tyrimų buvo nustatyta, kad dumbliai mažina chemoterapijos šalutinius efektus ir lėtina vėžinių ląstelių augimą. Chlorelių ląstelių sienelės absorbuoja sunkiuosius metalus bei organizmą nuodijančius metalų toksinius junginius ir padeda juos pašalinti, pasižymi organizmą valančiu poveikiu. Žaliuosiuose dumbliuose esančios skaidulinės medžiagos gerina virškinimą ir maisto medžiagų pasisavinimą, skatina žarnyno peristaltiką, saugo nuo vidurių užkietėjimo. Rekomenduojama vartoti: gali pašalinti iš organizmo toksinus ir sunkiuosius metalus, nuodijančius organizmą, stiprinant imuninę sistemą, gerinant virškinimą, tinka sveikstantiems po įvairių ligų, operacijų, traumų, gerinant kepenų ir tulžies pūslės veiklą, padeda palaikyti normalų kraujospūdį.


Spirulina. Prieš milijonus metų žemėje atsirado ir iki dabar išliko jūrų augalas - spirulinas. Tai mėlynasis dumblis, kurio gydomosiomis savybėmis neabejojo jau net senovės Afrikos ir Amerikos čiabuviai. Naujausiais moksliniais tyrimų duomenimis patvirtinta, kad spirulina stabdo cholesterolio žalingą poveikį, pasižymi prieš virusinėmis savybėmis, mažina mutacijų skaičių, šis augalas svarbus imunologiniuose procesuose, stabdo alergines reakcijas, saugo kepenis nuo įvairių medžiagų toksinio poveikio.


Dirvinis asiūklis. Dirvinis asiūklis - seniai žinomas vaistinis augalas. Dar Avicena šviežiomis dirvinio asiūklio sultimis gydė žaizdas, opas ir kt. ligas. Vaistinei žaliavai ruošti pjaunama antžeminė augalo dalis - žolė. Jis skatina šlapimo išsiskyrimą, stabdo kraujavimą. Tyrimais nustatyta, kad dirvinis asiūklis pasižymi detoksikuojančiomis savybėmis ir šalina iš organizmo šviną. Šviežios asiūklio sultys šalina iš organizmo skysčius, taip pat išvalo iš organizmo medžiagų apykaitos produktus.


Kartusis kietis. Avicena juo gydė tulžies ir šlapimo pūslės ligas ir kt.ligas.Vaistinei žaliavai pjaunama iki 25cm ilgio žydinti augalo viršūnė su lapais ir nesumedėjęs stiebas. Iš karčiojo kiečio pagaminti vaistai žadina apetitą, stimuliuoja virškinimo taktą, gerina virškinimą, skatina tulžies bei šlapimo išsiskyrimą. Augalas pasižymi antiuždegiminiu poveikiu, dėl to tinka skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opaligei gydyti.


Paprastasis kietis. Šis augalas yra seniai žinomas ir žmonių dažnai vartojamas. Dar Avicena rekomendavo antžeminę jo dalį vartoti nuo inkstų akmenligės, slogos, galvos skausmo. Vaistinei žaliavai renkamas tik pražydusios 30 cm aukščio viršutinės kiečio dalys. Paprastojo kiečio žolės užpilas vartojamas apetitui žadinti, t.y. virškinimo sulčių sekrecijai skatinti, taip pat virškinimui gerinti.


Paprastoji avietė. Apie aviečių maistingąsias ir gydomąsias savybes pirmieji sužinojo graikai ir romėnai. Vaistinei žaliavai renkamos prinokusios laukinių veislių uogos. Avietės tinka sutrikus medžiagų apykaitai, esant avitaminozei. Jos žadina apetitą, skatina skrandžio ir žarnyno veiklą. Avietės yra geras dietinis maistas , kuris tinka tiek vaikams, tiek suaugusiems.


Didžioji varnalėša. Vartojamos varnalėšos šaknys. Daugelyje šalių didžiosios varnalėšos užpilas vartojamas kaip šlapimą, tulžį, prakaitą varantis. Gydo įvairias medžiagų apykaitos ligas.


Paprastoji kiaulpienė. Avicena rašė, kad šį augalą žinojo senovės gydytojai ir liaudis, ypač buvo vertinamos jo sultys. Rusų liaudies medicinoje jis buvo laikomas gyvybės eliksyru. Vaistinei žaliavai kiaulpienių šaknys kasamos rudenį arba pavasarį. Kiaulpienės šaknyse esančios karčiosios medžiagos žadina apetitą, skatina virškinimo trakto veiklą, jomis gydomi uždegimai. Be to, jos varo tulžį, šlapimą ir laisvina vidurius. Kiaulpienės preparatais gydomos kepenų ir tulžies ligos, geltligė, gastritas, užkietėję viduriai, kolitas, hemorojus. Kiaulpienės žiedadulkės skatina šlapimo išsiskyrimą, tuštinimąsi.


Sėjamasis pastarnokas. Pastarnokas kilęs iš Viduržemio jūros pakrančių šalių. Gydymui pjaunamas žydintis augalas, o vaisiai renkami nokstantys. Pastarnokas gerina virškinimą ir ramina nervų sistemą. Jame esantis kalis šalina skysčius iš organizmo ir reguliuoja kraujo apykaitą. Pastarnokas žadina apetitą, gerina virškinimą, malšina skrandžio skausmus.


Pūslėtasis guveinis. Pūslėtasis guveinis - jūrų augalas. Guveinis auga Atlanto vandenyne, Baltijos ir Šiaurės jūroje. Lietuvos pajūryje jo galima rasti po audrų. Jis teigiamai veikia medžiagų apykaitą, todėl vartojamas medžiagų apykaitos ligoms bei vidurių užkietėjimui gydyti.


Pastarnokas. Pastarnokas kilęs iš Viduržemio jūros pakrančių šalių. Gydymui pjaunamas žydintis augalas. Jis gerina virškinimą. Pastarnoke esantis kalis šalina skysčius iš organizmo bei atpalaiduoja koronarinių kraujagyslių ir žarnyno spazmus.


Taikant fitoterapiją, būtina tiksli diagnostika. Gydymas tam tikrų ligų vaistiniais augalais yra labai atsakingas, nes jie gali sukelti alergines reakcijas ar kitus pašalinius reiškinius, be to, jų šalutinis poveikis nėra taip visapusiškai ištirtas. Prieš pradedant gydytis vaistiniais augalais, derėtų pasikonsultuoti su gydytoju, vaistininku ar specializuotu konsultantu.

 

Parengė:

Visuomenės sveikatos studentė

Jolita Sadauskaitė


2007 m. balandis

Jadvygos_zoles_logo

Žaliava arbatų mišiniams, kurie tiekiami į parduotuves, ruošiama iš daugiau kaip 120 augalų rūšių. Visos žolelės yra ekologiškos: išaugintos šiame ekologiniame ūkyje arba surinktos iš ekologiškų, sertifikuotų natūralių plotų. Jas džiovina, smulkina, sijoja, ruošia patyrę darbuotojai.

oil_bottlesNakviša yra Šiaurės Amerikos augalas. Senovės indėnai tikėjo, kad šio augalo šaknų gėrimas suteikia antgamtinių jėgų, padeda nugalėti kovojant su laukiniais žvėrimis. Į Europą nakvišos buvo atvežtos XII amžiuje. Tuomet nakviša europiečiams atrodė stebuklingas augalas. Pasak tų laikų vokiško posakio, „svaras nakvišų šaknų suteikia daugiau stiprybės nei centneris jautienos“.
XVIII amžiuje kinai įrodė, jog nakvišos – ne tik energiją teikiantis augalas. Iš nakvišų sėklų jie pradėjo spausti aliejų ir jį naudojo žaizdoms gydyti. Vėliau buvo pastebėta, kad žmonės, valgydami nakvišų sėklas, geriau jaučiasi, greičiau pasveiksta po virškinamojo trakto ligų.

Visi žinome, kad sklandžiai žmogaus organizmui funkcionuoti reikalingi baltymai, riebalai, angliavandeniai, vitaminai, mineralinės ir kitos medžiagos, kurių žmogus gauna su maistu. Apie vitaminus, mineralus ir jų naudą kalbame dažnai, tačiau pamirštame ypač svarbias polinesočiąsias riebalų rūgštis.

evening primrose.jpgNakvišų aliejaus savybės

Šalto presavimo būdu apdorojus nakvišų sėklas, gaunamas aliejus, kuriame yra ypatingų riebalų rūgščių. Šios riebalų rūgštys yra arachidono rūgšties pirmtakai. Iš jos organizme gaminasi biologiškai veiklios medžiagos – prostaglandinai.
Prostaglandinai – tai medžiagos, panašios į hormonus. Žmogaus organizmas jas sintetina ir tam būtina gama-linoleno rūgštis. Trūkstant prostaglandinų organizme, atsiranda ateroskleroziniai pokyčiai.
Be kitų organizmui naudingų medžiagų, nakvišų aliejuje yra ir vitamino E, žinomo kaip „odos ir kraujagyslių elastingumo vitamino“, turinčio stiprų antioksidantinį poveikį, t. y. jis neutralizuoja toksinius fiziologinių procesų organizme metu susidarančius laisvuosius radikalus.

Nakvišų aliejus ypač reikalingas moterims

Pastebėta, kad nakvišų aliejus ypač reikalingas moterims, nes sumažina priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomus (dažną nuotaikų kaitą, galvos skausmą, padidėjusi apetitą, skysčių kaupimąsi organizme) bei skausmą menstruacijų metu. Šis preparatas turi medžiagų, padedančių išlaikyti sveikus plaukus, odą ir nagus, todėl tinkamas vartoti jaunatviniams spuogams, odos įtrūkimams gydyti.
Nakvišų aliejus reguliuoja hormonų veiklą ir kraujospūdį, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, taigi ir širdies infarkto bei aterosklerozės riziką. Jis stiprina organizmo atsparumą infekcinėms ligoms, gerina kepenų ląstelių regeneraciją, neutralizuoja toksinį alkoholio poveikį, mažina vėžinių susirgimų, aterosklerozės, širdies, odos ir endokrininių ligų riziką.

07lap01.jpgŠirdis - kumščio dydžio, raumeninis organas, kuris varinėja kraują po visą organizmą. Todėl organizmas yra aprūpinamas deguonimi, reikalingomis medžiagomis, pašalinami apykaitos produktai. Širdis dirba be poilsio, dieną ir naktį, todėl itin svarbu yra palaikyti tinkamą jos veiklą. Yra įvairiausių ligų ir negalavimų susijusių su širdies ir kraujagyslių sistema.

 


Priežastys įvairios, tai:

Padidėjęs cholesterolis. Jis kaupiasi ant kraujagyslių sienelių, todėl jos siaurėja ir sukeliama aterosklerozė, sutrinka kraujotaka. Labai didelė rizika išeminei širdies ligai, ypač jei padidėjęs kraujospūdis.

Hipertenzija. Jei negydomas aukštas kraujospūdis, jis gali sukelti miokardo infarktą, širdies nepakankamumą, aterosklerozę.

Padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje. Tai cukrinio diabeto priežastis. Jei laiku pradedamas gydymas, tai sumažinama koronarinės širdies ligos rizika.

Rūkymas. Sukelia širdies nepakankamumą.

Viršsvoris. Padidina kraujospūdį, apsunkina širdies darbą. Yra miokardo infarkto, insulto priežastis.

Nepakankamas fizinis aktyvumas. Didėja antsvoris, nes su maistu gauname daugiau kalorijų, nei išeikvojame.


Augalai, veikiantys širdį, kraujotaką ir širdies ligų rizikos veiksnius:

  • Bitkrėslių žiedai: lėtina širdies darbą, didina kraujo spaudimą;
  • Bruknių lapai: mažina kraujo spaudimą;
  • Česnakas: mažina cholesterolio kiekį kraujyje, slopina kraujo krešėjimą, mažina arterinį kraujo spaudimą;
  • Dilgėlių lapai: didina hemoglobino kiekį (mažakraujystės atveju);
  • Ginkmedžių lapai: plečia kraujagysles, gerina mikrocirkuliaciją, slopina trombocitų agregaciją ir kraujo klampumą;
  • Gudobelių lapai, žiedai ir vaisiai: stiprina širdies raumenį, gerina vainikinių arterijų kraujotaką, mažina pulsą, truputį mažina kraujo spaudimą;
  • Krapų vaisiai: mažina kraujo spaudimą;
  • Melisų žolė: plečia kraujagysles, mažina kraujo spaudimą;
  • Pelkinių pūkelių žolė: didina kraujo krešėjimą, mažina kraujo spaudimą;
  • Petražolių šaknys ir vaisiai: didina kraujo krešėjimą;
  • Sukatžolių žolė: mažina kraujo spaudimą, lėtina širdies ritmą, plečia širdies vainikines kraujagysles;
  • Šaltalankių vaisių aliejus: mažina didelio tankio cholesterolio kiekį plazmoje, stabdo trombų formavimasi, aterosklerozės vystymasi.

07lap02.jpgMedžiagos, reikalingos širdžiai ir palaikančios jos darbą:

  • Magnis: mažina cholesterolio kiekį, apsaugo kraujagyslių sieneles nup pažeidimų kai pakyla kraujo spaudimas. Rekomenduojama magnio paros norma yra 300 mg;
  • Kalis: palaiko normalų kraujo spaudimą, reguliuoja širdies ritmą. Rekomenduojama kalio paros norma yra 2500 mg;
  • Kofermentas Q10: mažina cholesterolio kiekį, stabilizuoja kraujagyslių membranas;
  • L- karnitinas: aprūpina širdies raumenį energija, apsaugo nuo riebiųjų rūgščių susidarymo, degina riebalus (mažėja cholesterolio kiekis). Rekomenduojama paros norma 300-1000 mg;

  • Omega- 3 polinesočios riebalų rūgštys: palaiko normalią širdies veiklą, mažina cholesterolio kiekį, saugo kraujagysles nuo aterosklerotinių plokštelių susidarymo, mažina kraujospūdį, skystina kraują, mažina trombų susidarymo pavojų, lėtina senėjimo procesą;
  • Lecitinas: mažina cholesterolio kiekį kraujyje, teigiamai veikia kraujo apytaką periferinėse kraujagyslėse, lėtina senėjimo procesą;
  • Antioksidantai (vit A, C, E, selenas): mažina cholesterolio kiekį, neleidžia susidaryti kraujo krešuliams, saugo ląsteles nuo žalingo poveikio, stabdo senėjimo procesą. Rekomenduojama paros norma vit A- 800 µg, vit C-  60 mg, vit E- 10 mg, seleno- 55 µg;

  • Flavonoidai: normalizuoja kraujagyslių pralaidumą, mažina kapiliarų trapumą, neutralizuoja laisvųjų radikalų perteklių organizme. Jų yra daržovėse ir vaisuose (svogūnai, špinatai, arbatžolės, citrusiniai vaisiai);

  • Maistinės skaidulos: aktyvindamos žarnų peristaltiką mažina riebalų kiekį ir gliukozės kiekį kraujyje. Esant jų trūkumui, sutrinka širdies veikla. Rekomenduojama paros norma 20-30 g.


Širdžiai labai svarbus yra aktyvus gyvenimo būdas. Reikia stengtis kuo daugiau judėti. Jeigu neišeina kiekvieną dieną sportuoti, tai galima bent pusvalandį per dieną pasivaikščioti, į darbą eiti, o ne važiuoti. Širdį stiprina vandens procedūros, plaukimas, kuris ne tik sportas, bet ir maloni pramoga. Būtina žinoti, kad nepakankamas fizinis aktyvumas paspartina ligų vystymąsi. Aišku reikia pasirinkti sau tinkamą krūvį, jokiu būdu negalima persistengti.

Taip pat kiekvieną diena rekomenduojama gerti širdį stiprinančių arbatų, įsidėti medaus, kuris irgi yra svarbus, nes gerina širdies kraujagyslių tonusą, normalizuoja kraujo sudėtį.

Norint išsaugoti sveiką širdį ir kraujotaką, reikia valgyti neriebų, mažai cukraus turintį maistą. Rinktis geriau kuo daugiau daržovių ir vaisių.


Patartina vartoti maisto papildus, nes su maistu ne visada gauname rekomenduojamas paros normas tų medžiagų, kurios būtinos širdžiai ir normaliai kraujotakai palaikyti.


Parengė

visuomenės sveikatos bakalaurė

Reda Nagytė

karnitinas2L-karnitinas - tai natūrali, į B grupės vitaminus panaši veiklioji medžiaga, kuri yra svarbi energijos gamybos procese ir riebalų metabolizme. Tai aminorūgščių junginys, reikalingas raumenims, širdžiai, kepenims, inkstams, galvos smegenims, imuninei sistemai.

 

L-karnitinas yra sintetinamas žmogaus organizme (kepenyse ir inkstuose), tačiau dėl įvairių priežasčių jo gali pasigaminti nepakankamai, pvz. augančiame organizme, vegetarams ar nepakankamai besimaitinantiems, daug sportuojantiems ar intensyviai dirbantiems žmonėms. Taip pat L-karnitino daugiau reikia esant stresui, ilgalaikei įtampai, vartojant daug riebalų. O kad raumenys išlaikytų tonusą, tai L-karnitino turi gauti pastoviai. Taip pat L-karnitinas yra svarbi maistinė medžiaga, kuri aprūpina energija širdį. Jis taip pat susilpnina laisvųjų radikalų susidarymą.

Pagrindinė L-karnitino metabolizmo funkcija yra riebalų oksidacijos stimuliavimas, todėl riebalai yra sudeginami ir neleidžiama jiems kauptis. Dėl to neatsiranda viršsvorio. Jis taip pat yra raumenų energijos šaltinis. Taigi, L- karnitinas yra geras maisto papildas, kuris degina riebalus, suteikia energijos raumenims ir neleidžia kauptis riebalams.

 

L-karnitino panaudojimo sritys:

  • Lieknėjimas. Jis puikiai tinka norintiems kontroliuoti kūno svorį. Aišku, vartojant vien L-karnitiną, svoris nesumažės, reikia taip pat mažinti suvartojamų kalorijų skaičių ir derinti tai su fizine veikla. L-karnitinas tik paspartina maisto riebalų deginimą ir sumažina alkio pojūtį.
  • Sportas. Jis pagerina kraujo apytaką ir raumenų aprūpinimą deguonimi. Po intensyvaus fizinio krūvio padeda greičiau atsigauti organizmui, skatina baltymų sintezę, raumenų masės formavimąsi.
  • Nėštumas. Dėl padidėjusio L-karnitino poreikio jo reikia vartoti nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims. Stiprus jo kiekip sumažėjimas pastebimas jau 12- tą nėštumo savaitę.
  • Vegetarizmas. Kadangi vegetarai nevalgo raudonos mėsos, kurioje yra daugiausia L-karnitino, todėl jiems pasireiškia jo trūkumas, todėl reikia vartoti papildomai.
  • Cukrinis diabetas. Sergančiųjų diabetu dažnai yra per didelis kraujo lipidų kiekis, L-karnitinas sumažina jų kiekį. Taip pat sergančiųjų širdžiai tenka didelis krūvis, todėl būtinas papildomas L-karnitino vartojimas.
  • Senyvas amžius. Su laiku mažėja organizmo sugebėjimas pasigaminti L-karnitino, nes riebių medžiagų apykaita yra lėtesnė, sumažėja baltymų raumenyse. Taip pat pagyvenę žmonės mažiau valgo, sumažėjęs jų apetitas, todėl sumažėja ir L-karnitino kiekis organizme.
  • Jį turėtų vartoti ir tie, kurie nori tausoti savo sveikatą. Papildomai vartojant L-karnitino, galima sulaukti teigiamo poveikio sveikatai ir fizinei būklei.

 

karnitinas1Preparatas gali būti vartojamas ilgą laiką (nuo kelių mėnesių iki metų), nes nesukelia nepageidaujamų poveikių. Jo perteklius pašalinamas su šlapimu.

 

L-karnitino rekomenduojama vartoti po 300-1000mg per dieną. Dėl didesnio jo poreikio (sportininkams, nėščioms, vegetarams, norintiems atsikratyti viršsvorio) galima vartoti ir daugiau. Nepatartina vartoti vakare, nes gali būti sunkiau užmigti, todėl, kad L-karnitinas pasižymi poveikiu, didinančiu žmogaus aktyvumą.

Vaikams irgi galima vartoti papildomai L-karnitino. Tiems, kurie valgo vegetarišką maistą, turi antsvorio, yra neaktyvūs, serga cukriniu diabetu, turi augimo sutrikimų, pasireiškia dažnos infekcijos papildomas L-karnitino vartojimas turi teigiamą poveikį. Tačiau, jeigu vaikas yra sveikas, maitinasi subalansuotai, tai jam nebūtinas papildomas L-karnitino vartojimas.

 

Kai trūksta L-karnitino, tai pasireiškia šie požymiai:

  • nuovargis ar išsekimas;
  • sumažėjęs fizinis aktyvumas;
  • riebalų kaupimasis audiniuose, susilpnėjusi riebalų apykaita.

 

Įdomu! Klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad vartojant L-karnitino per dieną 1-4 g, po 3-6 mėnesių gali teigiamai pakisti spermos koncentracija, jos kiekis ir kokybė.

saltalankiai_1Šaltalankis, kaip gydomasis augalas, naudojamas gana seniai. Gydomosios augalo savybės minimos senovės graikų mokslininkų ir rašytojų veikaluose. Šaltalankių vaisiai ir lapai buvo vartojami Tibeto medicinoje.





Panagrinėkime Šaltalankių aliejaus ir jų vaisių naudą.

Medžiagos aliejuje Poveikis
Tokoferoliai: vitaminas E Antioksidantai.
Beta -karotinas, vitaminas A
Stearinai:
Beta stearinas
Beta sitosterinas
Efektyviai veikia esant odos nudegimams
Cholesterolio antagonistas.
Aktyvina skrandžio sulčių išsiskyrimą.
Filochinonas, Vitaminas K1, Vitaminas β1 β2
Oleino rūgštis Praplečia širdies, smegenų kraujagysles,  intensyvina kraujo apytaką, mažina  kraujo spaudimą, veikia tonizuojančiai.
Mežiagos uogose
Betaninas Pasižymi profilaktiniu poveikiu prieš aterosklerozę. Taip pat turi prieš uždegiminį poveikį.
Vitaminas F Dalyvauja riebalų apykaitoje ir jų įsisavinime į odą. Padeda cholesteriną paversti į tirpias formas. Gerina  kapiliarų elastingumą.
Askorbo rūgštis Vitaminas C Antioksidantas.
Kumarinas Stabdo kraujavimą, stiprina kapiliarus, veikia antitoksiškai.
Ursolo rūgštis Veikimas artimas antinksčių hormonui. Efektyvi Adisono ligos gydime.Veikia priešuždegimiškai ir gydo žaizdas.
Serotoninas Svarbus nervinių impulsų perdavime, teigiamai veikia žmogaus emocinę būseną, reguliuoja lytinį aktyvumą, hormonu lygį periferinėje kraujo apytakoje, turi stiprų priešradiacinį poveikį, stiprina organizmo priešinimąsi infekcijoms, spartina kraujo krėšėjimą, normalizuoja kraujospūdį.
Fenoliniai junginiai Turi antioksidacinį, priešauglinį ir priešradiacinį veikimą, saugo organizmą nuo peršalimų ir uždegimų.
Flavonoidai
Vitaminas P
Gerina skrandžio, žarnyno, kraujo kapiliarų darbą, stiprina antitoksinę kepenų veiklą, stabdo aterosklerozės vystymąsi, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, normalizuoja padidėjusios skydliaukės  hiperfunkciją.


saltalankiai_2 Flavonoidai

Vitaminas P gerina skrandžio, žarnyno, kraujo kapiliarų darbą, stiprina antitoksinę kepenų veiklą, stabdo aterosklerozės vystymąsi, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, normalizuoja padidėjusios skydliaukės hiperfunkciją.

Eksperimentiniais tyrimais patvirtintos šaltalankių aliejui būdingos antioksidacinės savybės, kurios saugo nuo laisvųjų radikalų neigiamo poveikio. Šaltalankių aliejui būdinga sinergistinė sąveika su kitais antioksidantais - jis sustiprina superoksido dismutazės ir kitų antioksidantų veikimą. Vartojant šaltalankių aliejų

Yra žinoma

Kad Šaltalankių aliejus sustiprina gleivinių membranų atsinaujinimą, kas svarbu moterimis menopauzėje.

Šaltalankiai

Tai polivitamininis augalas, pagal biologiškai aktyvių medžiagų kiekį ir kokybę lenkia beveik visus vaisius ir uogas.Vaisiuose yra 4-9 % riebalinio aliejaus, 2-7 % cukrų, 3,2 % organinių rūgščių (obuolių, citrinos, vyno rūgštys), daug vitamino C, B grupės vitaminų (B1, B2, B6), vitaminų E, K, P, folio rūgšties, provitamino A ir karotinoidų, cholino, stearinų, fosfolipidų, rauginių medžiagų, saponinų. Todėl jis pripažintas vienu iš biologiškai aktyvių medžiagų vertingiausių šaltiniu. Organinių rūgščių kiekis uogose yra 3,5-4,2%. Uogose yra obuolių, rūgštynių, gintaro, citrinos, vyno rūgšties. Šaltalankių produktai labai silpnina barbituratų, antibiotikų ir kitų vaistų toksinį poveikį, efektyviai veikia prieš rentgeno spindulių poveikį, hiperbarinę oksigenaciją, stresus.

Vitaminai ir.....

Aliejuje yra daug neprisotintų riebalų rūgščių: miristino, palmitino, palimitoleino, sterino, oleino, linoleino. Karotinų kiekis uogų aliejuje siekia 1089mg/100g. Karotenoidų sudėtis šaltalankių uogose turi 6-8 komponentus. Išskirti β, β1 karotinai, likopenas ir beta karotinas uogose siekia 55% visų karotinų.Šaltalankių uogose ir aliejuje svarbią vietą užima stearinai, ypač β stearinas, kuris yra cholesterolio antagonistas. Karotinas organizme virsta i vitaminą A
Stearinų aliejuje yra 2,6%. Taip pat daug filochinono (vitaminas β1) - 100 gramų šviežių uogų yra apie 0,9-1,5 mg, t.y. žymiai daugiau nei šermukšnyje, aronijoje, juoduosiuose serbentuose ar erškėtrožėje. O šaltalankių aliejuje vitamino β1 gali būti net iki 200mg/100g.

saltalankiai_3 Dėl ko

Šaltalankių produktus patariama naudoti cheminės ir radiacinės terapijos metu ir po gydymo baigimo, po antibiotikų kurso, diabetikams, pagyvenusiems žmonėms, profesionaliems sportininkams, intensyvios veiklos žmonėms. Tai gera priemonė pavargusiai širdžiai. Šaltalankis - tai profilaktinė priemonė prieš insultą, infarktą, atstato organizmą po ligų ir psichinių bei fizinių pervargimų, didina vyrų lytinį aktyvumą (prostatos veiklą). Šaltalankių aliejus taipogi yra efektyvi išorinė priemonė odai gydyti nudegus pliaže ar buityje, nušalus, iššutus, nutrynus arba mažoms žaizdelėms.

Šaltalankiai - jaunystės ir sveiko gyvenimo stilius ilgam.



Pasijuokime

Rusų emigrantų į JAV šeimoje berniukui buvo nustatytas stomatitas. Daktaras išrašė receptą, kurjeris pristatė vaistus už 130 dolerių 100 ml buteliuką. Po kelių dienų stomatito neliko. Tėvelis pasidomėjo vaistu ir didžiai nustebo, kad ten buvo tik Šaltalankių sultys išspaustos ir supilstytos jo gimtajame mieste Rusijoje su juokinga kaina ant buteliuko kuri nesiekė vieno dolerio.

"NONI MAUI" SULTYS noni.jpg

 

Kas tai?

Noni augalas yra nedidelis, nuolat žaliuojantis medis, augantis Ramiojo vandenyno salose, pietryčių Azijoje, Indijoje, Filipinuose. Havajuose Noni auga saulėtų, daugelio poilsiautojų išsvajotų paplūdimių zonoje bei miškuose iki 400m virš jūros lygio aukštyje. Nuo senų laikų Havajuose iš Noni medžio vaisiaus (mokslinis pavadinimas Morinda Citrifolia) išgaunamos sultys buvo plačiai naudojamos liaudies medicinoje. Yra gausybė duomenų, aprašančių ne tik Noni vaisiaus, bet ir lapų bei šaknų vartojimą. Dėl savo vertingų savybių šis augalas vadinamas „Augalų karaliene“.

 

cistitas1Šaltuoju metu laiku dažniausiai padažnėja šlapimo takų infekcijos, nes peršąlama dėl netinkamos aprangos ar organizmo neprisitaikymo prie vėsių orų. Dažniausia šlapimo takų infekcija yra šlapimo pūslės uždegimas arba cistitas, kuriuo moterys serga kelis kartus dažniau nei vyrai, tai lemia moterų šlapimo takų anatomijos ypatumai, t.y. trumpa šlaplė, esanti netoli išangės, iš kurios bakterijos lengvai patenka į šlaplę ir šlapimo pūslę.

Iš visų peršalimo ligų šlapimo pūslės uždegimas bene pati nemaloniausia. Susirgus bronchitu arba radikulitu galima išgerti vaistų, paskalauti gerklę, pasitepti tepalu skaudamą vietą ir užmigti, o štai peršalęs pūslę akių nesumerksi...


Priežastys

Dažniausiai šlapimo takų uždegimas prasideda, kai bakterijos iš išorės per šlaplę patenka į šlapimo pūslę. Iki 80 proc. atvejų cistitą sukelia žarnyno lazdelė (E. Coli). Prie gleivinės prisitvirtinusios ir besidaugindamos bakterijos sukelia uždegimą. Taip pat ligos priežastis gali būti ir šlapimo pūslės infekcija. Ar žmogus susirgs, priklauso nuo daugelio veiksnių: organizmo būklės, imuniteto susilpnėjimo, gretutinių ligų, peršalimo ir kitų imunitetą slopinančių ar jo sumažėjimą atspindinčių būklių.

Cistitas neretai išsivysto prasidėjus menopauzei, kai sumažėja estrogenų kiekis, turintis įtakos šlapimo pūslės ir šlapimkanalio veiklai. Senstant organizme mažėja skysčių kiekis, todėl visi jo audiniai sausėja. Tai būdinga ir šlapimo pūslės sienelėms. Jos praranda elastingumą ir dėl to blogiau susitraukinėja, neleisdamos visiškai ištuštėti šlapimo pūslei. Joje likusiame šlapime dauginasi bakterijos, kurios ilgainiui gali sukelti uždegimą. Todėl vyresnėms moterims ši liga linkusi dažnai kartotis, prasideda po menkiausio peršalimo.

Šlapimo pūslės uždegimą paskatina bloga tarpvietės higiena, kai sergama hemorojumi, nesilaiko išmatos, atsiranda tarpvietės, makšties įtrūkimų. Juose dauginasi bakterijos. Patekusios į šlapimo pūslę, jos sukelia uždegimą. Jaunos moterys gali sirgti tiek pat dažnai bei sunkiai kaip ir vyresnės. Joms ligos atsiradimą paskatina gimdymai, cheminės kontracepcinės priemonės, makšties uždegimai, mielių grybelis.

Cistitui išsivystyti turi įtakos ir stresai, kurie išsekina organizmą ir sumažina jo atsparumą. Sumažėjus jo gynybinėms galioms, ima daugintis patogeniniai mikroorganizmai, tarp jų ir cistito sukėlėjai.

Kartais moterims cistito simptomai kartojasi po lytinių santykių.


cistitas2Simptomai

Cistitas pasireiškia padažnėjusiu poreikiu šlapintis ir peršėjimu bei skausmu šlapinantis. Gali skirtis drumzlinas arba kraujingas šlapimas, skaudėti pilvo apačią, apatinę nugaros dalį arba liemens sritį. Skausmas gali būti nuolatinis arba “banguojantis” (tai individualu). Vieniems pacientams skauda, tačiau “nevaro” dažnai šlapintis, kitiems - atvirkščiai. Negydoma infekcija gali išplisti į inkstus ir sukelti jų uždegimą.


Gydymas

Pajutus cistito požymius, reikia kreiptis į gydytoją ir kruopščiai gydytis. Kadangi šią ligą dažniausiai sukelia bakterijos, tai paprastai skiriami anitbiotikai. Būtina suvartoti visus paskirtus antibiotikus, net jeigu ligos požymiai išnyksta anksčiau. Uždegiminis procesas gali būti dar ne visiškai pasibaigęs, todėl nustojus vartoti vaistus cistitas gali įgauti lėtinę formą, kurią gydyti gerokai sudėtingiau.


Sergant cistitu:

  • Reikia šilčiau rengtis. Praverstų ir sauso pobūdžio šildomosios procedūros: šildymas elektrine ar gumine šildykle, druska ar upės smėliu, pakaitintais iki 35-38°C temperatūros.
  • Reikia vengti sūraus, aštraus, labai rūgštaus maisto, koncentruotų baltymų (mėsos, varškės, sūrio, žuvies, pupelių). Nederėtų valgyti daug rafinuotų, krakmolingų maisto produktų (bulvių, pyrago gaminių), cukraus ir kitų saldumynų.
  • Patartina valgyti kruopų košių, virtų ir troškintų daržovių, gerti šviežių daržovių (morkų, burokėlių, agurkų, moliūgų) ir vaisių (obuolių, kriaušių, abrikosų, juodųjų serbentų) sulčių ir rūgštaus pieno gėrimų, ypač su bifidobakterijomis. Taip maitintis reikia visą gydymo periodą (6-10 dienų) ir 2-3 savaites po jo.
  • Reikia gerti daug skysčių - ne mažiau kaip du litrus per parą (žaliosios, ramunėlių arbatos, negazuoto mineralinio vandens), bet reikia vengti kavos, arbatos, citrusinių vaisių sulčių, gazuoto mineralinio vandens ir gazuotų gėrimų, nes jie dirgina šlapimo pūslę. Dėl tos pačios priežasties reikia atsisakyti ir alkoholinių gėrimų.
  • Sultis, kisielius, kompotus, antpilus geriausia gerti pašildytus. Jie turėtų būti nelabai saldūs. Pomidorų sultis patartina gerti šviežias, nes “pirktinėse” gali būti per daug druskos.
  • Labai naudingas ir atpalaiduojamasis masažas, relaksacija, ramybė. Galima dieną pamiegoti, bet ne ilgiau kaip 3 valandas, nes būtina dažnai gerti skysčių.
  • Karšta vonia, pirtis, sauna nerekomenduotinos, bet šiltas dušas labai praverstų, - ne tik apsiplauti, bet ir skausmui malšinti. Maudantis po dušu, galima naudoti tik specialiai intymiai higienai skirtas priemones.


Sergant cistitu, be medikamentinio gydymo, kurį skyrė gydytojas labai naudingi natūralus uroseptikai:

  • Spanguolių ekstraktas – mažina šlapimo pH ir trukdo bakterijoms prisitvirtinti prie šlapimo takų gleivinės, todėl slopinamas bakterijų ir mieliagrybių dauginimasis.
  • Rykštenių ekstraktas – skatina šlapimo išsiskyrimą, gerina žaizdų gijimą bei saugo nuo infekcijos.
  • Meškauogių, petražolių, dirvinio asiūklio, bruknių lapų antpilai - stimuliuoja šlapimo skyrimąsi ir malšina uždegiminius procesus.
  • Arkliauogės lapų nuoviras, kurį reikia gerti tris kartus per dieną, o norint jį pasigaminti, reikia porą šaukštelių lapų užpilti puse litro vandens ir pavirinus apie pusvalandį dar tiek pat laiko palaikius termose gerti.
  • Meškauogės lapų ir pupelių ankščių nuoviras greičiau padeda pašalinti bakterijas ir skatina šlapimo išsiskyrimą, todėl gaminantis nuovirą, reikia lygiomis dalimis sumaišyti abu augalus ir porą šaukštelių mišinio užpilti puse litro verdančio vandens. Palaukus 15 minučių kol užpilas pritrauks, jį nukošti ir nedideliais gurkšneliais gerti nuovirą visą dieną.
  • Erškėtuogių, žemuogių nuoviras.

Profilaktika

Siekiant išvengti cistito arba jo paūmėjimo:

  • Reikia griežtai laikytis asmens higienos taisyklių, kasdien švariai nuplauti išorinius lytinius organus ir išangę (liejant vandenį tik iš priekio išangės link, o ne atvirkščiai), vengti juos dirginančių higienos priemonių ir kontraceptikų.
  • Įtariant, kad cistitas dažnai kartojasi dėl stresų, reikia stengtis griežčiau kontroliuoti savo emocijas, išmokti greitai atsipalaiduoti, neutralizuoti stresus.
  • Atvėsus orams dėvėti neaptemptus, natūralaus pluošto bei šiltesnius drabužius. Stenktis nesušalti kojų. Jeigu sušalote, kuo greičiau jas įmerkite į karštą vandenį.
  • Sintetinius apatinius, kuriuose puikiai tarpsta mikrobai, keisti į natūralius.
  • Vengti viešų ir įtartinų maudymuisi skirtų vietų, o po maudynių tuojau persivilkti sausais apatiniais. Nesimaudyti šaltame vandenyje.
  • Kasdien išgerti daugiau nei porą litrų skysčių.
  • Nevalgyti aštraus maisto, kuris dirgina šlapimo pūslės gleivinę.
  • Vengti alkoholio ir rūkymo.
  • Po lytinių santykių pasišlapinti ir apsiprausti.
  • Žmonėms, kurie serga arba sirgo cistitu ir kuriems yra rizika sirgti pakartotinai, rekomenduojama profilaktiškai vartoti natūralių uroseptikų (spanguolės, meškauogės, takažolės, petražolės).


Parengė

Visuomenės sveikatos magistrė

Gintarė Vadeikienė

 

2006 m. lapkritis

cedar_cedarbloomSibiro kedras – pušinių šeimos medis (lot. Pinus sibirica), dažnai vadinamas medžiu vaistininku. Jo naudingas savybes žmonės nuo seno naudoja gydomiesiems tikslams. Kedrų pasaulis – tai kerų ir mįslių pasaulis. Ir kedro riešutus, ir sakus, ir spyglius galima galima paversti stebuklingomis priemonėmis.

Kedras minimas Senajame Testamente, Pranašo Mozės knygoje, kaip unikalus medis, turintis gydomųjų savybių. Padavimas byloja, kad išminčius karalius Saliamonas už kedrus šventyklai statyti karaliui Heronui atidavė 20 miestų.

Rusų rašytojas V. Megre savo knygoje „Anastasija“ aprašo unikaliuosius Sibiro skambančiuosius kedrus, kurie priima ir sukaupia savyje teigiamą energiją, siunčiamą į Žemę iš kosmoso. Papuošalai, talismanai, dailės dirbiniai, baldai, pagaminti iš tokio kedro, teigiamai veikia žmogaus organizmą, apsaugo žmogaus būstą nuo neigiamo aplinkos poveikio, teigia knygos autorius.

Oras kedrynuose praktiškai sterilus – 200-300 bakterijų ląstelių viename kubiniame metre. Palyginkime: operacinėse leidžiama norma 50-1000 b.l./m3. Kedrų želdiniai, išskirdami fitoncidus, išvalo orą, naikina ligas sukeliančius mikroorganizmus, suteikia orui gydomųjų savybių.

Dar 1792 m. akademikas P.S.Palas rašė, kas vaisiai efektyviai atstato vyrišką jėgą, grąžina žmogui jaunystę, padidina organizmo atsparumą, padeda priešintis daugeliui ligų.

Seniai žinoma, kad kedro riešutai (netgi jų išspaudos) yra maistingesni už duoną, daržoves ir kitus produktus. Jeigu žmogus kasdien suvalgytų 20-40 kedro riešutų branduolių, jis galėtų padidinti organizmo atsaprumą daugeliui ligų, pailginti gyvenimo trukmę ir jaunystę.


Mokslininkai nustatė, kad kedro riešutuose yra įvairių medžiagų, pakeliančių darbingumą, gerinančių kraujo sudėtį, padedančių išvengti tuberkuliozės, mažakraujystės. Sibiro tautos kedro riešutais ir aliejumi gydo virškinimo organų ligas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos erozijas bei opas. Kedro riešutų branduolių nespirituoto vyno užpilas valo kraują. Sibiro žinuoniai pataria užpilu su medumi gydyti akmenligę.

Sibiro tautos nuo seno iš kedro branduolių spausdavo aliejų, kuris buvo ir tebėra vartojamas liaudies medicinoje ir laikomas biologiškai unikaliu produktu. Jis visais parametrais pranoksta geriausių rūšių augalinius aliejus gaunamus iš kitų produktų. Kedro riešutų aliejus lengvai virškinamas, labai maistingas, pasižymi gydomosiomis savybėmis, jame daug vitaminų ir mineralinių elementų. Kedro aliejus gaunamas šaltuoju (ne daugiau kaip 600 C) spaudimo būdu iš maistinių kedro riešutų branduolių.

Kedro riešutų aliejus - ypatingas, jame daug neprisotintųjų riebiųjų rūgščių (daugiausia linolininės), todėl rekomenduojamas gydyti aterosklerozę, širdies išeminę ligą bei hipertoninę ligą. Tiegiamai veikia širdies ir kvėpavimo organų darbą.

Kedro aliejumi gydomi odos susirgimai, silpni plaukai ir nagai. Jį patartina vartoti esant nepalankioms klimato ir ekologinėmis sąlygomis, taip pat žmonėms, dirbantiems įtemptą ir daug energijos reikalaujantį darbą. Ypač rekomenduojama reguliariai vartoti kedro riešutus ir aliejų vaikams, nes įeinantys į jų sudėtį elementai skatina normalų augančio organizmo vystymąsi.


coneKai kurie vitaminai įeinantys į kedro aliejų:

B1 (tiaminas). Reguliuoja angliavandenių apykaitos produktų oksidaciją, dalyvauja amino rūgščių apykaitoje, riebiųjų rūgščių susidaryme, teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių, virškinimo, endokrininę, centrinę ir periferinę nervų sistemas.

B2 (riboflavinas). Padeda organizmui baltymus, riebalus ir angliavandenius paversti energija. Būtinas organizmo audinių susidarymui ir palaikymui. Gerina regėjimą, teigiamai veikia nervų sistemą, odą ir gleivinę, kepenų veiklą, kraujo gamybą.

B3 (PP arba niacinas). Svarbus riebalų sintezei, baltymų apykaitai ir maisto virtimui energija. Reguliuoja nervinę veiklą, širdies ir kraujagyslių sistemą, virškinimo organų funkcijas, cholesterino apykaitą ir kraujo gamybą.

E (tokoferolis). Veikia lytinių ir kitų endokrininių liaukų funkcijas, stimuliuoja raumenų veiklą, dalyvauja baltymų ir angliavandenių apykaitoje.

Padeda įsisavinti riebalus, vitaminus A ir D, saugo ląstelių membranas nuo pažeidimų.

<< Pradinis < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Kitas > Paskutinis >>
1 iš 13