Kiekvieną dieną pasaulyje besivystanti pramonė, tobulėjančios technologijos, didėjantis automobilių skaičius, cheminių medžiagų naudojimas didina oro, vandens ir dirvožemio užterštumą, nyksta miškai, sparčiai alinama gamta. Žmonės kvėpuoja užterštu oru, valgo užterštą, genetiškai modifikuotą maistą, geria nesaugų vandenį, o visa tai lemia silpstantį jų imunitetą, didesnę susirgimų, alergijų riziką.

Dėl šių priežasčių vis labiau stengiamasi išsaugoti gamtą, dažniau vartojamas žodis ekologiškas, kuris sietinas su švara ir sveikata. Kadangi mityba yra vienas iš svarbiausių sveikatą lemiančių veiksnių (kartu su kitais gyvensenos veiksniais sudaro 50 %), nes maistas yra svarbus ne tik sveikatos stiprinimui, bet ir ligų profilaktikai, todėl maistas turi būti sveikas, saugus ir jam turi būti skirta daug dėmesio.

Valgydamas nesveiką, nesaugų maistą, žmogus rizikuoja turėti sveikatos problemų. Kadangi žmogų supa be galo daug kenksmingų aplinkos veiksnių (tokių kaip užterštas oras ir vanduo, chemikalai, buitinės atliekos), tai reikia stengtis organizmui duoti bent jau  sveiką ir neužterštą maistą.

Pastaraisiais metais ypač imta domėtis ekologiškais maisto produktais. Vis dažniau girdime, kad reikėtų rinktis sveiką ir saugų produktą. Taigi, ekologiški žemės ūkio produktai- tai sertifikuoti žemės ūkio ir maisto produktai, auginami, perdirbami, ženklinami ir realizuojami pagal ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus.

Tokie maisto produktai turi daug pranašumų prieš įprastai vartojamus maisto produktus. Svarbiausia yra tai, kad ekologiški produktai naudingi ir žmogui ir aplinkai. Jie auginami, gaminami, perdirbami taip, kad nepakenktų gamtai, nesuardytų natūralios pusiausvyros. Taip pat šių produktų sudėtyje nėra sintetinių maisto priedų, genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), cheminių medžiagų.

Ekologiškų maisto produktų nauda yra didelė, tačiau apie tai turi būti nuolat kalbama ir daroma viskas, kas padėtų visuomenei suprasti šių produktų svarbą ir būtų galima skatinti ekologiškų produktų vartojimą. Svarbu išsiaiškinti ar daug žmonių žino apie ekologiškus produktus, ar juos perka, ar žino kokią svarbą jie teikia organizmui.

2009 metais atliktas ekologiškų maisto produktų vartojimo ir požiūrio į juos tyrimas.

Tyrimo tikslas - ištirti ekologiškų maisto produktų vartojimą bei požiūrį į juos tarp Vilniaus miesto suaugusių gyventojų.

Uždaviniai:

1. Įvertinti ekologiškų maisto produktų vartojimo pasiskirstymą pagal lytį, amžių, išsilavinimą, pajamas.
2. Nustatyti Vilniaus miesto gyventojų požiūrį į ekologiškus maisto produktus.
3. Nustatyti ekologiškų maisto produktų vartojimo ir nevartojimo priežastis.
   

Buvo apklausta 514 Vilniaus miesto suaugusių asmenų (18-78 metų).

Rezultatai.

Ekologiškus maisto produktus vartoja 82,1 % respondentų, iš jų 88,2 % moterų ir 71,2 % vyrų, moterys ir 18-34 metų amžiaus respondentai vartoja dažniau. Dažniau vartoja >1501 Lt ir <500 Lt gaunantys respondentai, taip pat turintys aukštąjį ir profesinį išsilavinimą. 97,5 % atsakiusiųjų pirktų ekologiškus maisto produktus, jei tik leistų galimybės. Priežastys, lemiančios ekologiškų maisto produktų vartojimą, yra šių produktų saugumas 27,3 %, sveikumas 90,0 %, skanumas 38,9 %. Nevartojimo priežastys: per brangu 53,3 %, neskanu 5,4 %, trumpesnis galiojimas 21,7 %, nežino, kurie yra ekologiški 28,3 %. Respondentai dažniausiai perka vaisius, uogas ir daržoves 71,8 %, pieno produktus 57,6 %, duoną ir kitus kepinius 49,3 %, arbatas 42,9 %, mėsos produktus 29,9 %. Moterys daugiau nei vyrai perka vaisių, uogų ir daržovių, kiaušinių, prieskonių, vyrai- duonos ir kitų kepinių. Ekologiškus maisto produktus gyventojai dažniausiai vartoja 2-3 kartus per savaitę 37,2 %. Vartotojai ekologiškus produktus dažniausiai perka prekybos centre 83,6 %, mažiau- turguje 34,1 %, mugėje 11,8 %, kitose vietose (pvz. specializuotose parduotuvėse) 14,9 %. Tačiau paklausus ar lengvai randa ekologiškų maisto produktų, 41,1 % jų atsakė neigiamai. Moterys dažniau lengviau randa nei vyrai. 47,5 % apklaustųjų pasigenda ekologiškų maisto produktų. 87,4 % respondentų žino, kad ekologiškus maisto produktus nuo įprastinių galima atskirti pagal etiketę. Paklausti iš kur respondentai sužino apie ekologiškus maisto produktus, atsakymai pasiskirstė taip: draugai ir artimieji 39,1 %, žiniasklaida 37,9 %, televizija 36,8 % , parduotuvės 36,6 %, internetas 26,3 %, mokymo įstaigos 18,3 %, kita 8,0 %. 72,6 % atsakiusiųjų teigia, kad jiems nepakanka informacijos apie ekologiškus maisto produktus. 18-34 metų amžiaus respondentai dažniau apie ekologiškus maisto produktus sužino mokymo įstaigose, žmonės su aukštuoju išsilavinimu ir daugiau nei 1500 Lt uždirbantys- žiniasklaidoje.

Išvados.

Gyventojai vartoja ekologiškus maisto produktus, nes jie yra sveiki, o nevartoja, nes per brangūs. Moterys ir jaunesnio amžiaus respondentai statistiškai reikšmingai dažniau vartoja ekologiškus produktus. Dažniausiai šiuos gyventojai produktus perka prekybos centruose. Didžioji dalis apklaustųjų žino kaip atskirti ekologiškus maisto produktus. Didžiajai daliai respondentų vis dar trūksta informacijos apie ekologiškus produktus.

Tyrimą atliko Reda Nagytė, VU MF visuomenės sveikatos magistrantė