Vaistažolės – gydomųjų savybių turintys augalai. Manoma, kad Lietuvoje yra virš 12000 įvairių vaistažolių rūšių. Yra vitaminingų vaistinių augalų: erškėtis, šaltalankis, šermukšnis, gudobelė ir kt. Kaip prieskoniai naudojami: čiobreliai, krapai, kmynai, petražolės.

Vaistažolės nuo seno vartojamos medicinoje, ypač liaudies. Iš vaistinių augalų bei jų mišinių daromos gydomosios vonios, inhaliacijos, pavilgai ir kt. Vaistažolių preparatai yra mažiau kenksmingi, rečiau sukelia alergijas, jų poveikis švelnesnis negu cheminių medžiagų. Tai ypač svarbu gydant labiausiai pažeidžiamas amžiaus grupes, t.y. vaikus ir vyresnio amžiaus žmones.

Vaistiniai augalus patartina renkti tada, kai juose yra daugiausiai veikliųjų medžiagų. Mūsų protėviai tikėjo, kad iki Joninių (Rasų) surinktos vaistažolės turi daugiausiai gydomųjų galių.

Lietuvoje nuo seno populiarios šios vaistažolės: vaistinė ramunėlė, vaistinė medetka, vaistinis valerijonas, paprastasis kmynas, vaistinė melisa ir kt.  Trumpai aptarsime kiekvienos iš jų gydomąsias savybes.

Vaistinė ramunėlė (lot. Matricaria recutita) vartojama esant žarnyno spazmams, viduriavimui, vidurių pūtimui, sergant gastritu, kolitu. Ji skatina prakaitavimą, tinka sergant peršalimo ligomis. Ramunėlė turi priešuždegiminių ir dezinfekuojančių savybių, todėl naudojama burnos ertmei skalauti esant uždegimui. Ši vaistažolė turi antialerginį komponentą, antimikrobinių ir regeneracinių savybių, todėl plačiai vartojama išoriškai: artritų gydymui, esant spinduliniams pažeidimams. Nuovire galima mirkyti labai prakaituojančias kojas ir rankas. Ramunėlė vartojama ir kaip prieštraukulinė, tulžį varanti priemonė, piktybinių navikų, inkstų uždegiminių ligų gydymui, žadina apetitą, gydo reumatą. Vaistinės ramunėlės turi eterinių aliejų (todėl jų nereikia virinti, o tik užplikyti), vitamino C, karotino, mineralinių medžiagų. Ji vartojama arbatoms, nuovirams, net likerių gamyboje. Šis vaistinis augalas stimuliuoja medžiagų apykaitą, stabdo odos senėjimą, naikina pleiskanas, gelsvina ir stiprina plaukus.

Vaistinė medetka (lot. Calendula officinalis) liaudies medicinoje medetkos naudojamos jau nuo I a. prieš Kristų. Medetkos pasižymi antibakteriniu, priešuždegiminiu, regeneraciniu poveikiu.  Sumušimai, nedideli nudegimai, alergijos, nušalimai, pūliniai gydomi jų pavilgais. Medetkos tirpalu gydoma gimdos kaklelio erozija, taip pat burnos ertmės ligos (stomatitai, gingivitai, faringitai). Medetkų tinktūra galima gydyti ir virškinamojo trakto ligas (sergant kepenų bei tulžies latakų ligomis, esant skrandžio opai), ji skatina tulžies gamybą ir išsiskyrimą. Medetkų tinktūra taip pat mažina raumenų tonusą bei arterinį kraujospūdį. Kosmetologijoje medetkos naudojamos norint suteikti šviesiems plaukams sodresnį atspalvį. Dėl baktericidinių savybių medetkų tinktūra gali būti gydomi inkštirai.

Vaistinis valerijonas (lot. Valeriana officinalis) europiečiams geriausiai žinomas nervų sistemą veikiantis augalas. Senovės graikų gydytojai jo šaknų ištraukomis gydė nervų ligas. Valerijono šaknyse esanti izovalerijono rūgštis ramina nervų sistemą, atpalaiduoja širdies kraujagyslių, virškinamojo trakto spazmus ir malšina širdies bei vidurių skausmus, skatina virškinimo liaukų veiklą, tulžies išsiskyrimą. Valerijono šaknų spiritinės ištraukos gerina kraujo apytaką, širdies raumens mitybą, gydo klimakterines neurozes, nemigą.

Paprastasis kmynas (lot. Carum carvi) žadina apetitą, gerina virškinamojo trakto organų veiklą, stiprina žarnyno peristaltiką, slopina jame vykstančius rūgimo ir puvimo procesus, mažina pilvo pūtimą. Jis atpalaiduoja žarnyno, tulžies latakų ir šlapimo takų spazmus. Kmyno vaisiais liaudies medicinos žinovai gydo enteritą, dispepsiją, kolitą.

Vaistinė melisa (lot. Melissa officinalis) vartojama nuo nemigos, padidėjusiam dirglumui gydyti, šalina stiprų galvos skausmą. Ji taip pat gerina širdies darbą. Užpilais ir nuovirais skalaujama burnos ertmė, esant dantenų uždegimui ar skaudant dantis. Kompresai dedami esant neuralginiams ir reumatiniams skausmams, gydomos sunkiai gyjančios žaizdos.

Prieš pradedant gydytis vaistiniais augalais reikia pasitarti su gydytoju, vaistininku ar išmanančiu konsultantu.

Parengė: Jolita Sadauskaitė, VUMF Visuomenės sveikata