Kad akys būtų sveikos, reikia jomis rūpintis nuo mažų dienų

80% informacijos mes gauname per akis. Didžioji dalis žmonijos pasaulį suvokia per „vizualinį kanalą“. Žinome terminus regimoji atmintis, žmogus-vizualas. Paklausykite kartais kolegos pokalbio telefonu ir išgirsite tokius žodžius: matai, žiūrėk.

Dabartinis gyvenimo tempas ir aktyvi darbinė veikla reikalauja susikaupimo, kruopštumo, energijos, o ypač gero rėgėjimo. Geras rėgėjimas reikalingas ne tik sėkmingam verslui, bet ir vairuojant automobilį, skaitant, rašant, žiūrint televiziją ir pan.

Kaip išsaugoti sveikas akis? Mums pataria specialistai.

Kalbiname ”Moters sveikata ir grožis” laidos vėdėją, Šeimos medicinos centro gydytoją-oftalmologę Janiną ČEPINSKAITĘ-BUDREIKIENĘ:

1. Su kokiais akių nusiskundimais ar susirgimais dažniausiai kreipiasi žmonės?

Tai akių perštėjimas, alerginiai konjungtyvitai, trumparegystė.

2. Ar žmonės rūpinasi akimis?

Pastebėjau, kad darbingo amžiaus žmonės labiau rūpinasi akimis ir kreipiasi tuoj pat, pajutę rėgėjimo sutrikimus. Vis dažniau gyventojų kasmet tikrina akis profilaktiškai.

3. Ar trumparegystė – tai liga?

Ne, trumparegystė nėra liga, tai refrakcijos yda. Jeigu tai genetiškai užprogramuota, tai su amžiumi didės. Tačiau žmogus gali pristabdyti šį procesą ir jį kontroliuoti.

4. Ką žmonės dažniau renkasi esant rėgėjimo sutrikimams – akinius ar kontaktinius lęšius?

Visgi įprastai daugiau žmonių renkasi akinius. Juk tai įvaizdžio dalis, aksesuaras, turintis savo mados ”vėjus”. Kontaktiniai lęšiai yra praktiškas pasirinkimas. Jaunimui aktualu tai, kad galima pakeisti akių spalvą. Yra žmonių, kurie nešioja ir akinius, ir kontaktinius lęšius.

5. Ar jūs nešiojate akinius?

Nuolat – ne. Tik vairuojant – esu šiek tiek trumparegė.

6. Kaip stiprinti akis ir išvengti galimų regos sutrikimų?

Labai paprasta: pirmiausia – tai teisingas darbo ir poilsio rėžimas, geras apšvietimas, tinkama mityba, įvairūs maisto papildai, pagerinantys regimojo nervo pumpuro mitybą,vitaminai.

7. Liaudyje sakoma, kad akys – tai sielos veidrodis?

Taip: akimis mylime, akimis kalbame, jaučiame, matome.

Vilniaus Universitetinė Vaikų ligoninė, gydytoja dietologė Daiva ČIŽAUSKAITĖ:

1. Kokios maistinės medžiagos reikalingos akims?

Akims ypač naudingi vitaminai A (retinolis) ir E (tokoferolis). Per parą suaugusiam žmogui su maistu reikia gauti vit.A – 1,5 mg, E – 20-30 mg. Medus (jeigu žmogus nealergiškas) rekomenduojamas sergant katarakta, esant ragenos žaizdomis, konjungtyvitui.

2. Kokie maisto produktai turi didesnį šių medžiagų kiekį?

Vitaminą A žmogus gauna su gyvuliniais, o jo provitaminą karotiną su augaliniais produktais. Daržovėse yra karotinas (t.y. provitaminas A) – geltonai dažanti medžiaga, kuri kepenyse virsta į vit.A. Kadangi karotinas lengviau tirpsta riebaluose, augaliniame aliejuje (taip organizmas lengviau jį pasisavina), todėl ruošiant maistą rekomenduojama įdėti truputį grietinės ar įpilti aliejaus.

Daug karotino turi morkos, pekino salotos, špinatai, burokėliai.  Ypač daug karotino šaltalankyje ir raudonajame šermukšnyje.

Daugiausia vit.E yra žuvų taukuose, svieste, grietinėje, kiaušinyje (trynys). Taip pat šaltalankis turi ir daug vit. E, sojos pupeles, grikiai, avižinės kruopos.

3. Ar su maistu mes gauname pakankamai maistingųjų medžiagų?

Tikrai ne. Vitaminai ir mineralinės medžiagos yra maisto sudėtinė dalis. Subalansuotas maistas aprūpina organizmą vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis, tačiau jų poreikis yra padidėjęs dėl organizmo bendros sveikatos būklės, lėtinių ligų, netinkamo gyvenimo būdo, fizinio aktyvumo stokos, aplinkos ir kitų faktorių įtakos. Išorinė, ypač darbinė aplinka, kurioje būname nuolat, įtakoja mūsų organizmą.

4. Kokią įtaką visai ta turi akims?

Nuo įtampos ir krūvio akys pavargsta. Ilgas darbas kompiuteriu – tai nuolatinis krūvis akims. Pvz. dirbant kompiuteriu ilgai nemirkčiojama, atsiranda ragenos sausumo pojūtis. Dėl to gali prasidėti ir ragenos pokyčiai.

Todėl akims reikalinga rūpestinga nuolatinė priežiūra ir papildomos maistinės medžiagos.

Jūratė ŠRAIBAITĖ, specializuotos vitaminų ir maisto papildų parduotuvės Vilniuje “Vitaminų pasaulis“ konsultantė, dietistė:

1. Kodėl reikia vartoti maisto papildus – gal užtenka gauti maistinių medžiagų su maistu?

Su maistu negausime tiek maistingųjų medžiagų, kiek reikalauja mūsų nuolat įsitempusios ir dirbančios akys. Ar žinote, kiek kg reikėtų suvalgyti mėlynių, kad gauti 400 mg mėlynių ekstrakto, esančio tabletėje? – 2 kg! Ir taip kasdien!

2. Kokius rėgėjimą stiprinančius vitaminus ar maisto papildus rekomenduojate vartoti? Kaip jie veikia?

Norėdami išsaugoti sveikas akis ir gerą regėjimą vartokite vitaminus bei maisto papildus į kurių sudėtį įeina šios medžiagos:

Mėlynių ekstraktas - gerina akių maitinimą, nes pagerėja akių audinių kraujotaka, stiprėja tinklainės kapiliarai. Mėlynių ekstraktas šalina akių nuovargį, gerina regėjimą tamsoje, mažina akių sudirgimą, gerina akių audinio kraujotaką.

Vitaminas A – stimuliuoja jautrios šviesai akies tinklainės pigmento rodopsino sintezę, kuris reikalingas normaliam regėjimui, ypač blogo apšvietimo sąlygomis. Ryški arba kontrastinga šviesa, televizorių ir kompiuterių ekranai arba kitokie nepalankūs veiksniai mažina pigmento rodopsino kiekį tinklainėje ir jo sintezę.

Liuteinas –  akies tinklainės ’’geltonosios dėmės“ pagrindinė sudėtinė dalis. Būtent ši tinklainės dalis atsakinga už regimos informacijos pagrindinės dalies priėmimą. Liuteinas, kuris lemia ’’geltonosios dėmės“ spalvą ir funkcijas, taip pat atlieka akinių filtrų vaidmenį, nes saugo nuo saulės spindulių.

Antioksidantai – stabdo laisvųjų radikalų oksidacijos procesus, kurie ypatingai žaloja mūsų regėjimą. Atstato dūmų ar saulės spindulių sukeltus regėjimo sutrikimus.

Vitaminų B kompleksas -   būtinas palaikant regos nervo funkcijas.

Cinkas, varis, chromas, geležis taip pat yra svarbūs regėjimo funkcijai.  ir struktūrai

3. Kiek laiko reikia vartoti maisto papildus?

Nuolat. Ar bent jau tris mėnesius iš eilės, periodiškai pakartojant kursą.

4. Ar skiriasi vitaminai akims vaikams ir suaugusiems?

Vaikams atitinkamai nuo suaugusiųjų skiriamos mažesnės vitaminų ir maisto papildų dozės.

Ieva GUDANAVIČIENĖ, Respublikinio mitybos centro maisto saugos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė:

1. Žinome, kad daugiausia maistingųjų medžiagų yra daržovėse ir vaisiuose. Ar gaudami vitaminus mes tuo pačiu negauname kokių nors toksinių medžiagų? Juk vaisiai yra apipurškiami transportuojant ir sandėliuojant?

Auginant, transportuojant ar sandėliuojant vaisius ir daržoves, gali būti naudojamos augalų apsaugos priemonės, trumpiau vadinamos pesticidais. Vaisiams ir daržovėms, kurios yra auginamos Europos Sąjungoje ar importuojamos į Europos Sąjungos rinką, taikomi tam tikri maisto saugos reikalavimai, kurie pateikiami teises aktuose. Vaisiai ir daržovės apdorojami tik tomis augalų apsaugos priemonėmis, kurios yra leidžiamos teisės aktų. Teisės aktai taip pat reglamentuoja didžiausius leidžiamus augalų apsaugos priemonių kiekius. Todėl vaisiai ir daržovės, apdoroti augalų apsaugos priemonėmis, rizikos vartotojų sveikatai nekelia. Vaisiai taip pat gali būti padengiami vaškais (bičių, kandelila, karnauba ir kt.). Minėti vaškai priskiriami maisto priedų grupei ir naudojami blizgesiui suteikti bei iš dalies saugo nuo žalingo aplinkos poveikio. Vaškais gali būti apdorojami avokadai, citrusiniai vaisiai, obuoliai, kriaušės, persikai, ananasai, mangai, melionai ir riešutai.

2. Ką patarsite skaitytojams?

Vartojant vaisius ir daržoves reikėtų prisiminti pagrindines higienos taisykles, t.y. prieš vartojant plauti juos tekančiu vandeniu, nepriklausomai ar produktas vartojamas luptas ar ne. Taip pat nereikėtų vartoti pradėjusių vysti ar gesti vaisių ir daržovių, nes tokiuose produktuose yra žymiai mažesnis vitaminų ir mikroelementų kiekis bei gali pradėti formuotis pelesinių grybelių išskiriami toksinai.