| Mes galime suvaldyti stresą |
 |
 |
| 2008 08 31 |
|
Įrodyta, kad nervinė įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Stresas gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis. Trumpalaikis stresas teigiamai veikia žmogaus organizmą - grūdina, sutelkia, padeda mobilizuoti jėgas. Antrą kartą atsidūręs tokioje pačioje situacijoje žmogaus organizmas patiria kur kas mažesnį stresą. Tuo tarpu ilgalaikis stresas sukelia įvairių organų veiklos sutrikimus. Gali pasireikšti įvairūs fiziologiniai sutrikimai tokie kaip: virškinamojo trakto negalavimai, atsiverti žarnyno ar skrandžio opos, ligos, susilpnėti imuninė sistema, diabetas, organizmo atsparumas įvairioms ligoms. Taip pat gali pasireikšti psichologiniai sutrikimai tokie kaip nemigos sutrikimai, neurozės, depresija, migrena. Nėščioms moterims stresinė situacija sukelia netgi neurocheminius vaisiaus smegenų pakitimus. Jų kūdikiai būna jautresni. Stresas įtakoja ir klimakterinio amžiaus moterų sveikatą. Esant stresui moterys dažniau suserga virškinamojo trakto, širdies ir kraujagyslių bei skydliaukės ligomis. Ne paslaptis, kad kuo vyresnis žmogus, tuo mažesnis jo atsparumas stresui, todėl patartina kuo greičiau mažinti stresą. Vienas iš stresą apribojančių būdų yra vaistažolių, vitaminų ir mineralų vartojimas. Streso metu suaktyvėja įvairios biocheminės reakcijos, kurioms vykti būtinas papildomas vitaminų ir mineralų kiekis. Seniausias būdas, padedantis valdyti stresą yra atpalaiduojančiomis savybėmis pasižyminčių vaistažolių vartojimas. Centrinę nervų sistemą raminančiomis savybėmis pasižymi: paprastasis apynys, melisa, mėta, pipirmėtė, vaistinė ramunė, paprastasis raudonėlis, paprastoji sukatžolė, vaistinis valerijonas, rausvažiedė pasiflora (Passiflora incarnate L). Šiame straipsnyje pateikiame informacijos apie šias vaistažoles. Paprastasis apynys. Teigiama, jog pirmieji gydymo tikslais apynio spurgus VIII a. ėmė vartoti arabai. Beveik tuo pat metu - VIII-IX a. spurgų nuoviro vonios rekomenduotinos kaip raminamoji, priemonė nuo skausmo sergant hipertonine liga, ateroskleroze. Augalo preparatai veikia raminančiai, ypač tinka nuo nemigos, negalavimų klimakteriniu laikotarpiu.
Melisa. Melisos arbata garsėja kaip raminanti nervus bei atpalaiduojanti po sunkios dienos. Ji puikiai padeda užmigti, ramina centrinę nervų sistemą, ypač esant nemigai, susijaudinus, sergant migrena, skausmingomis mėnesinėmis, slopina širdies ploto skausmą, gerina širdies darbą, mažina kraujospūdį.
Mėta. Mėtų arbata visų mėgstama, stiprina skrandį, žadina apetitą, reguliuoja virškinimą, ramina nervus, numalšina net smarkų galvos skausmą, (jį sumažinti galima ir uždėjus lapus ant kaktos).
Vaistinė ramunė. Liaudies medicinoje ramunėlių arbata vartojama kaip raminamoji priemonė.
Paprastasis raudonėlis. Paprastojo raudonėlio arbatos poveikis yra ir raminamasis, ir antispazminis. Vartojama nuo nemigos, galvos skausmo, esant padidėjusiam nerviniam jautrumui. Paprastoji sukatžolė. Ji pasižymi raminamuoju poveikiu, ramina nervus, padeda nuo migrenos, mažina kraujospūdį, reguliuoja širdies veiklą.
Vaistinis valerijonas. Juo nervų ligas gydė senovės graikų gydytojai. Valerijono sudėtyje esančios biologiškai veikliosios medžiagos ramina nervų sistemą, tinka nuo nemigos, atpalaiduoja širdies kraujagysles, virškinimo trakto spazmus, malšina širdies ir vidurių skausmus.
Rausvažiedė pasiflora (Passiflora incarnate L). Pasaulyje dar žinoma kaip aistros gėlė, kuri 1569 buvo atrasta ispanų Peru, kuriems jos išvaizda priminė Kristaus nukryžiavimo detales. Europoje ji buvo vartoja skausmui malšinti, nemigai, susijusiai su neurastenija ar isterija, gydyti, nerviniam išsekimui atstatyti. Šiandieniniame pasaulyje šis augalas vartojamas nerviniai įtampai slopinti, raminančiai būsenai sukelti.
Vitaminas B1 - dalyvauja angliavandenių apykaitoje, taip pat perduodant nervinį impulsą raumenims, skatina normalų augimą, mažina acidozės (parūgštėjimo) reiškinius. Vitaminas B2 - veikia riebalų pasisavinimą, svarbus regėjimui, skatina eritrocitų ir antikūnių formavimąsi, padeda išlaikyti sveiką odą, gleivines, plaukus, stimuliuoja antinkščių funkcijas. Vitaminas B6- įtakoja fermentinius procesus, vykstančius organizme ir ypač galvos smegenyse, skatina hemoglobino gamybą, riebalų ir angliavandenių apykaitą. Vitaminas B12 - dalyvauja svarbiuose medžiagų apykaitos procesuose, reguliuoja energijos kaupimą raumeniniame audinyje, kraujodaros procesus. Dalyvauja ląstelių dalijimosi procesuose, perduodant genetinę informaciją naujoms ląstelėms. Nikotinamidas (vitaminas B3) - dalyvauja oksidacijos-redukcijos reakcijose, svarbus hormonų sintezei bei tulžies ir skrandžio sulčių išsiskyrimui. Biotinas (vitaminas B8) - dalyvauja metabolizmo procesuose, riebalų rūgščių sintezėje, gliukoneogenezėje. Padidinus B grupės vitaminų dozę, greičiau nurimsta ne tik nervai, bet ir stuburo, radikulito skausmai. B grupės vitaminų trūkumas sutrikdo organizmo homeostazę (pusiausvyrą), daro įtaką tam tikrų ligų vystymuisi. Vitamino B1 trūkumas sukelia: uždegiminės periferinių nervų ligas, kardiomiopatijas, širdies veiklos sutrikimus, virškinamojo trakto sutrikimus, skydliaukės ir hipofizė funkcijų nepakankamumo reiškinius.
Vitamino B2 trūkumas sukelia: cheilozę, kuri pasireiškia gleivinės (ypač burnoje) pažeidimu. Žmogui peršti akis, jos bijo šviesos, atsiranda skausmingų įplyšimų lūpų kampučiuose, glositas (liežuvio uždegimas), odos uždegimai.
Vitamino B6 trūkumas sukelia: seborėjinį dermatitą, mažakraujystę, kepenų riebalinę infiltraciją, epileptiforminius traukulius, ataksiją (nekoordinuotus judesius).
Vitamino B12 trūkumas sukelia: mažakraujystę, deginantį skausmą burnos ertmėje, liežuvio spenelių atrofiją, blogiau jaučiamas maisto skonis, liežuvis pasidaro lygus, raudonas, pykina.
Stresas slopina žmogaus sugebėjimą mąstyti neleidžia susikaupti, todėl siekiant išvengti streso patartina vartoti maisto papildus bei vaistažoles. Prieš vartojant būtina pasitarti su gydytoju, vaistininku ar išmanančiu konsultantu. Priešingu atveju, galite tik pakenkti savo organizmui. Parengė: Visuomenės sveikatos studentė Jolita Sadauskaitė 2007 m. spalis |
Stresas jau tapo nuostabos nekeliančiu reiškiniu. Kasdien mes susiduriame su daugeliu aplinkos veiksnių (stresorių), sukeliančių fiziologinės bei psichinės įtampos būseną. Kartais nesuvokiame, jog stresas įsibrovė į mūsų gyvenimą. Mes negalime išvengti streso dėl greito gyvenimo tempo. Dažnai jaučiame nerimą dėl įvairių dalykų: savo bei artimųjų sveikatos, įtampos darbe, konfliktų šeimoje, mylimojo išdavystės, artimųjų abejingumo, bergždžios skubos ir t.t.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad, esant stresui, organizme padidėja vitaminų suvartojimas. Žmonėms, dirbantiems nuolatinį įtemptą protinį darbą, valgantiems neįvairų maistą, besilaikantiems dietos, rūkaliams, vartojantiems daug alkoholio, geriantiems vaistus, ypač antibiotikus, rekomenduojama vartoti maisto papildus teigiamai veikiančius nervų sistemą. Nervų sistemai labai svarbu, tiek su maistu, tiek su maisto papildais, gauti pakankamai B grupės vitaminų. B grupės vitaminai yra tirpūs vandenyje. Juos organizmas gerai įsisavina vartojant per os (per burną).