|
 Pasak vokiečių publicisto bei kritiko K. L. Biornės (1786 - 1837): „Egzistuoja tūkstančiai ligų, bet sveikata tėra viena". Sveikata reikia rūpintis visais metų laikais.
Vasarą - ne tik malonumų metas, bet ir tikras išbandymas mūsų kūnui. Ar visada šiluma naudinga pačiam kūnui? Į šį klausimą atsakysime paprastai: kas per daug, tas nesveika. Mūsų kūnas yra tobulai sukurtas ir sugeba pats prisitaikyti prie aplinkos sąlygų. Organizmas, gindamasis nuo karščio, reikalauja daugiau skysčių tam, kad užtikrintų vidinę homeostazę. Kaitrus oras bei didesnis skysčių suvartojimas sąlygoja gausesnį prakaitavimą ir šlapinimąsi.
Prakaitas - prakaito liaukų išskiriamas specifinio kvapo sekretas, kurio sudėtyje yra daug vandens (apie 98%) ir medžiagų apykaitos produktų - šlapalo bei druskų. Prakaite yra natrio chlorido, todėl jis sūroko skonio.
Prakaitavimas - labai reikalinga organizmo funkcija. Vasarą prakaituoti dažniau ir gausiau yra normalu. Odos paviršiuje esančios prakaito liaukos svarbios organizmo termoreguliacijai. Jos funkcionuoja ne visos iš karto. Pirmiausia prakaituoti ima kakta, veidas, po to ir likusios kūno dalys, o vėliausiai - delnai ir padai. Svarbu nestabdyti prakaitavimo, nes garuodamas nuo odos, prakaitas atvėsina kūną. Prakaitavimas padidėja ir fizinio krūvio metu - taip organizmas į aplinką atiduoda šilumą, kuri pasigamina raumenims dirbant. Labiau prakaituoja turintys viršsvorio žmonės, nes kūnas per riebalų sluoksnį sunkiau aplinkai atiduoda šilumos perteklių. Nedirbdamas žmogus per parą vėsioje aplinkoje išprakaituoja iki 500 ml prakaito. Nervinės įtampos sąlygomis pirmiausia ima prakaituoti delnai ir padai.
Prakaitavimo intensyvumas priklauso nuo aplinkos temperatūros - kuo aplinkoje šilčiau, tuo daugiau prakaituojama. Mūsų klimatinėje zonoje per parą išprakaituojama nuo 250 ml iki 5 litrų. Intensyviai sportuojant ir esant aukštai aplinkos temperatūrai, išprakaituojama iki 8-10 litrų per parą. Prakaitavimas priklauso ir nuo išgerto skysčių kiekio: kuo daugiau geriama, tuo daugiau prakaituojama. Gerti būtina, nes tokiu būdu organizmas ginasi nuo perkaitimo. Gausiai prakaituojant netenkama daug skysčių, druskų, todėl gali sutrikti širdies ir kitų organų veikla, varginti mėšlungis. Derėtų gerti natūralius mineralinius negazuotus vandenis ir maisto papildus su mineralais rūgščių-šarmų pusiausvyrai palaikyti. Rūgščių ir šarmų subalansavimas padeda geriau jaustis, padidina atsparumą ir darbingumą. Rūgščių ir šarmų pusiausvyrai palaikyti skirtuose papilduose gausu: natrio, kalio, kalcio, cinko, geležies, vario, chromo, seleno, chloras, vitamino C ir kt. Šie mineralai būtini mūsų normaliam organizmo funkcionavimui.
Kalcis
99 proc. organizme esančio kalcio yra kauluose bei dantyse, jis ir reikalingas jiems formuotis. Kalcis reikalingas vykstant transportui pro ląstelių membranas, neurotransmiterių atsipalaidavimui sinapsėse, atsipalaituojant ir aktyvinant intraceliulinius bei ekstraceliulinius fermentus, taip pat širdies laidžiosios sistemos veiklai, kraujo krešėjimui, raumenų kontrakcijai, miokardo laidumui.
Fosforas
80 proc. fosforo yra kauluose ir dantyse, kur jis sudaro junginius su kalciu. Likusi fosforo dalis pasiskirsčiusi ląstelėse ir ekstraląsteliniame skystyje ir labai aktyviai dalyvauja metabolizme. Svarbus reguliuojant organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą.
Magnis
Magnis yra daugiau nei 300 fermentų sudėtyje, jis būtinas adenozintrifosfato (ATP) metabolizmui, riebalų rūgščių ir baltymų sintezei, gliukozei fosforilinti, nervų laidumui, raumenims atsipalaiduoti.
Kalis
Kalis yra pagrindinis intraląstelinis katijonas. Jo kiekio kitimai serume gali sutrikdyti širdies veiklą. Kalis būtinas nervų ir raumenų veiklai, dalyvauja reguliuojant organizmo skysčių osmosinį slėgį, rūgščių ir šarmų balansą, ląstelių sienelių pralaidumą. Jis taip pat reikalingas angliavandenių ir baltymų apykaitai.
Natris
Natris yra pagrindinis ekstraląstelinis katijonas būtinas vandens balansui, rūgščių ir šarmų balansui, osmosiniam spaudimui palaikyti.
Chloras
Chloras yra pagrindinis ekstraląsteninis anijonas, būtinas rūgščių ir šarmų balansui, osmosiniam spaudimui, normaliam raumenų dirglumui, inkstų funkcijai palaikyti. Jis yra skrandžio sulčių sudedamoji dalis, reikalinga kai kuriems fermentams aktyvinti.
Siera
Siera yra labai svarbi kai kurių fermentų aktyvumui. Siera taip pat yra heparino ir chondroitinsulfato (kremzlinio audinio sudedamoji dalis) komponentas.
Geležis
įeina į hemoglobino ir mioglobino sudėtį, dalyvauja pernešant deguonį ir anglies dvideginį, įeina į kai kurių fermentų sudėtį. Geležis būtina normaliai centrinės nervų sistemos veiklai (dalyvauja neurotransmiterių ir gabūt mielino sintezėje).
Cinkas
Cinkas įeina į insulino ir daugiau nei 50 fermentų sudėtį; skatina ląstelių dauginimąsi ir diferenciaciją, todėl būtinas žaizdų gijimui, augimui. Cinkas svarbus baltymų ir nukleino rūgščių stabilumui.
Fluoras
Fluoras būtinas kaulams ir dantims formuotis, ėduonies profilaktikai.
Chromas
Chromas reikalingas gliukozės metabolizmui. Stiprina insulino veikimą, todėl turi įtakos angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitai.
Selenas
Selenas įeina į fermentų antioksidatorių sudėtį, susijęs su vitamino E apykaita, dalyvauja riebalų metabolizme.
Vitaminas C
Askorbo rūgštis (vitaminas C) būtina kauliniam audiniui, kolageno susidarymui, kraujagyslių funkcionavimui, audinių kvėpavimui, žaizdų gijimui, antioksidatorius.
Esant intensyviam gyvenimo ritmui ir šiltuoju vasaros periodu derėtų nepamiršti pasirūpinti savo sveikata. Šarmų-rūgščių pusiausvyrai atstatyti skirti papildai gali praturtinti mineralais mūsų organizmą bei garantuoti mums gerą savijautą.
Parengė:
Visuopmenės sveikatos studentė
Jolita Sadauskaitė
2007 m. liepa
|
