8metai.png
baneris_kaire.jpg
baneris_desine.jpg
Ketvirtadienis, 2014 Balandžio 17
Organizmą valantys bei medžiagų apykaitą gerinantys vaistiniai augalai Spausdinti E-mail
2008 08 31

07bal1.jpgPastebima tendencija, kad vieni žmonės savo kūno priežiūrą atideda "paskutinei minutei" ir tik atėjus pavasariui susirūpina. Kiti žmonės - ja rūpinamasi visus metus.

Fitoterapija (gr. phyton - augalas, therapeia - gydymas) - tai ligų profilaktika ir gydymas, vartojant augalų dalis ar jų preparatus. Vaistiniai augalai - pirmieji ir natūraliausi vaistai žmonijos istorijoje, kurie įveikdami laiko ribas nenutrūkstamai tęsia natūralios medicinos tradiciją. Dabar jau žinoma daugiau nei 12000 vaistinių augalų, todėl svarbu juos tinkamai pasirinkti, siekiant užtikrinti efektyvų gydomąjį poveikį.


Greitas gyvenimo tempas diktuoja savo trūkumus. Žmonės nuolat skundžiasi, antsvorio problemomis, įvairiais virškinamojo trakto sutrikimais, nemaloniais pojūčiais pilve. Visa tai blogina gyvenimo kokybę.

Šių problemų priežastis - netinkamas gyvenimo būdas, nesubalansuota mityba - valgome daug skaidulų ir angliavandenių turintį maistą, kurio dalis lieka nesuvirškinta, todėl virškinamajame trakte ima daugintis bakterijos, gaminančios dujas. Kai kurias ligas, žarnyno infekcijas, sukelia jų sukėlėjai, kurie gamina dujas kaip šalutinį savo veiklos produktą.

Kita svarbi priežastis įtakojanti mūsų blogą savijautą yra sutrikusi kepenų veikla. Kepenys - mūsų organizmo laboratorija. Jos nukenksmina įvairias organizme cirkuliuojančias bakterijas, riebalų lašus ir kitas kenksmingas medžiagas. Deja, nesaugome vienintelio organo, apsaugančio organizmą nuo įvairių teršalų. Labiausiai kepenims kenkia alkoholis, cheminiai vaistai, turintys hepatotoksinį veikimą, įvairios toksinės medžiagos, pvz., anglies tetrochloridas arba pesticidai, azoto, sieros junginiai, anglies monoksidas, išsiskiriantys kuro degimo metu.


Vienas iš būdų organizmo būklei pagerinti yra vaistinių augalų vartojimas, o tuo pačiu t.y. natūralus organizmo valymo būdas. Organizmą valančiomis, kepenų bei žarnyno veiklą gerinančiomis savybėmis pasižymintys augalai:

07bal2.jpg

Artišokas. Jo gydomosios savybės buvo žinomos nuo antikos laikų. Rekomenduojamas skrandžio ir virškinamojo trakto susirgimų profilaktikai. Jis aktyvina žarnyno veiklą, padeda nuo vidurių užkietėjimo, todėl tinka kaip papildoma priemonė, jei norima atsikratyti per didelio svorio. Labai vertingas, nes jame esančios veikliosios medžiagos apsaugo kepenų ląsteles žalingo toksinų poveikio, pagreitina organizmo apsivalymą nuo šlakų, sunkiųjų metalų druskų ir kitų nepageidaujamų medžiagų. Pagrindinės artišoko savybės: skatina tulžies gaminimąsi, riebalų virškinimą, mažina žalingą alkoholio toksinų poveikį kepenims, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina virškinimą.


Margainis. Tai unikalus augalas.Tikrasis margainis labai paplitęs Viduržemio jūros pakrančių šalyse. Ten jis vadinamas Marijos dagiu. Liaudies ir tradicinėje medicinoje margainis naudojamas kepenų ir tulžies ligoms gydyti. Jo preparatai švelniai valo, gydo ir stiprina kepenis, ir labai tinka žmonėms, kurie riebiai valgo, vartoja daug alkoholio, vaistų ar nikotino.


Chlorella. Chlorelės - gėlųjų vandenų mikroskopiniai dumbliai, kuriuose gausu chlorofilo, antioksidantų, natūralaus beta karotino, įvairių vitaminų, mineralų ir nukleino rūgščių. Chlorelės atrastos XIX amžiuje, bet tik po antrojo pasaulinio karo jos pradėtos nuodugniai tyrinėti, ypač padidėjo susidomėjimas jomis Japonijoje, Anglijoje, kai po daugelio klinikinių tyrimų buvo nustatyta, kad dumbliai mažina chemoterapijos šalutinius efektus ir lėtina vėžinių ląstelių augimą. Chlorelių ląstelių sienelės absorbuoja sunkiuosius metalus bei organizmą nuodijančius metalų toksinius junginius ir padeda juos pašalinti, pasižymi organizmą valančiu poveikiu. Žaliuosiuose dumbliuose esančios skaidulinės medžiagos gerina virškinimą ir maisto medžiagų pasisavinimą, skatina žarnyno peristaltiką, saugo nuo vidurių užkietėjimo. Rekomenduojama vartoti: gali pašalinti iš organizmo toksinus ir sunkiuosius metalus, nuodijančius organizmą, stiprinant imuninę sistemą, gerinant virškinimą, tinka sveikstantiems po įvairių ligų, operacijų, traumų, gerinant kepenų ir tulžies pūslės veiklą, padeda palaikyti normalų kraujospūdį.


Spirulina. Prieš milijonus metų žemėje atsirado ir iki dabar išliko jūrų augalas - spirulinas. Tai mėlynasis dumblis, kurio gydomosiomis savybėmis neabejojo jau net senovės Afrikos ir Amerikos čiabuviai. Naujausiais moksliniais tyrimų duomenimis patvirtinta, kad spirulina stabdo cholesterolio žalingą poveikį, pasižymi prieš virusinėmis savybėmis, mažina mutacijų skaičių, šis augalas svarbus imunologiniuose procesuose, stabdo alergines reakcijas, saugo kepenis nuo įvairių medžiagų toksinio poveikio.


Dirvinis asiūklis. Dirvinis asiūklis - seniai žinomas vaistinis augalas. Dar Avicena šviežiomis dirvinio asiūklio sultimis gydė žaizdas, opas ir kt. ligas. Vaistinei žaliavai ruošti pjaunama antžeminė augalo dalis - žolė. Jis skatina šlapimo išsiskyrimą, stabdo kraujavimą. Tyrimais nustatyta, kad dirvinis asiūklis pasižymi detoksikuojančiomis savybėmis ir šalina iš organizmo šviną. Šviežios asiūklio sultys šalina iš organizmo skysčius, taip pat išvalo iš organizmo medžiagų apykaitos produktus.


Kartusis kietis. Avicena juo gydė tulžies ir šlapimo pūslės ligas ir kt.ligas.Vaistinei žaliavai pjaunama iki 25cm ilgio žydinti augalo viršūnė su lapais ir nesumedėjęs stiebas. Iš karčiojo kiečio pagaminti vaistai žadina apetitą, stimuliuoja virškinimo taktą, gerina virškinimą, skatina tulžies bei šlapimo išsiskyrimą. Augalas pasižymi antiuždegiminiu poveikiu, dėl to tinka skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opaligei gydyti.


Paprastasis kietis. Šis augalas yra seniai žinomas ir žmonių dažnai vartojamas. Dar Avicena rekomendavo antžeminę jo dalį vartoti nuo inkstų akmenligės, slogos, galvos skausmo. Vaistinei žaliavai renkamas tik pražydusios 30 cm aukščio viršutinės kiečio dalys. Paprastojo kiečio žolės užpilas vartojamas apetitui žadinti, t.y. virškinimo sulčių sekrecijai skatinti, taip pat virškinimui gerinti.


Paprastoji avietė. Apie aviečių maistingąsias ir gydomąsias savybes pirmieji sužinojo graikai ir romėnai. Vaistinei žaliavai renkamos prinokusios laukinių veislių uogos. Avietės tinka sutrikus medžiagų apykaitai, esant avitaminozei. Jos žadina apetitą, skatina skrandžio ir žarnyno veiklą. Avietės yra geras dietinis maistas , kuris tinka tiek vaikams, tiek suaugusiems.


Didžioji varnalėša. Vartojamos varnalėšos šaknys. Daugelyje šalių didžiosios varnalėšos užpilas vartojamas kaip šlapimą, tulžį, prakaitą varantis. Gydo įvairias medžiagų apykaitos ligas.


Paprastoji kiaulpienė. Avicena rašė, kad šį augalą žinojo senovės gydytojai ir liaudis, ypač buvo vertinamos jo sultys. Rusų liaudies medicinoje jis buvo laikomas gyvybės eliksyru. Vaistinei žaliavai kiaulpienių šaknys kasamos rudenį arba pavasarį. Kiaulpienės šaknyse esančios karčiosios medžiagos žadina apetitą, skatina virškinimo trakto veiklą, jomis gydomi uždegimai. Be to, jos varo tulžį, šlapimą ir laisvina vidurius. Kiaulpienės preparatais gydomos kepenų ir tulžies ligos, geltligė, gastritas, užkietėję viduriai, kolitas, hemorojus. Kiaulpienės žiedadulkės skatina šlapimo išsiskyrimą, tuštinimąsi.


Sėjamasis pastarnokas. Pastarnokas kilęs iš Viduržemio jūros pakrančių šalių. Gydymui pjaunamas žydintis augalas, o vaisiai renkami nokstantys. Pastarnokas gerina virškinimą ir ramina nervų sistemą. Jame esantis kalis šalina skysčius iš organizmo ir reguliuoja kraujo apykaitą. Pastarnokas žadina apetitą, gerina virškinimą, malšina skrandžio skausmus.


Pūslėtasis guveinis. Pūslėtasis guveinis - jūrų augalas. Guveinis auga Atlanto vandenyne, Baltijos ir Šiaurės jūroje. Lietuvos pajūryje jo galima rasti po audrų. Jis teigiamai veikia medžiagų apykaitą, todėl vartojamas medžiagų apykaitos ligoms bei vidurių užkietėjimui gydyti.


Pastarnokas. Pastarnokas kilęs iš Viduržemio jūros pakrančių šalių. Gydymui pjaunamas žydintis augalas. Jis gerina virškinimą. Pastarnoke esantis kalis šalina skysčius iš organizmo bei atpalaiduoja koronarinių kraujagyslių ir žarnyno spazmus.


Taikant fitoterapiją, būtina tiksli diagnostika. Gydymas tam tikrų ligų vaistiniais augalais yra labai atsakingas, nes jie gali sukelti alergines reakcijas ar kitus pašalinius reiškinius, be to, jų šalutinis poveikis nėra taip visapusiškai ištirtas. Prieš pradedant gydytis vaistiniais augalais, derėtų pasikonsultuoti su gydytoju, vaistininku ar specializuotu konsultantu.

 

Parengė:

Visuomenės sveikatos studentė

Jolita Sadauskaitė


2007 m. balandis