7metai.png
baneris_kaire.jpg
baneris_desine.jpg
Penktadienis, 2012 Gegužės 18
Organizmą valantys bei medžiagų apykaitą gerinantys vaistiniai augalai Spausdinti E-mail
2008 08 31

07bal1.jpgPastebima tendencija, kad vieni žmonės savo kūno priežiūrą atideda "paskutinei minutei" ir tik atėjus pavasariui susirūpina. Kiti žmonės - ja rūpinamasi visus metus.

Fitoterapija (gr. phyton - augalas, therapeia - gydymas) - tai ligų profilaktika ir gydymas, vartojant augalų dalis ar jų preparatus. Vaistiniai augalai - pirmieji ir natūraliausi vaistai žmonijos istorijoje, kurie įveikdami laiko ribas nenutrūkstamai tęsia natūralios medicinos tradiciją. Dabar jau žinoma daugiau nei 12000 vaistinių augalų, todėl svarbu juos tinkamai pasirinkti, siekiant užtikrinti efektyvų gydomąjį poveikį.


Greitas gyvenimo tempas diktuoja savo trūkumus. Žmonės nuolat skundžiasi, antsvorio problemomis, įvairiais virškinamojo trakto sutrikimais, nemaloniais pojūčiais pilve. Visa tai blogina gyvenimo kokybę.

Šių problemų priežastis - netinkamas gyvenimo būdas, nesubalansuota mityba - valgome daug skaidulų ir angliavandenių turintį maistą, kurio dalis lieka nesuvirškinta, todėl virškinamajame trakte ima daugintis bakterijos, gaminančios dujas. Kai kurias ligas, žarnyno infekcijas, sukelia jų sukėlėjai, kurie gamina dujas kaip šalutinį savo veiklos produktą.

Kita svarbi priežastis įtakojanti mūsų blogą savijautą yra sutrikusi kepenų veikla. Kepenys - mūsų organizmo laboratorija. Jos nukenksmina įvairias organizme cirkuliuojančias bakterijas, riebalų lašus ir kitas kenksmingas medžiagas. Deja, nesaugome vienintelio organo, apsaugančio organizmą nuo įvairių teršalų. Labiausiai kepenims kenkia alkoholis, cheminiai vaistai, turintys hepatotoksinį veikimą, įvairios toksinės medžiagos, pvz., anglies tetrochloridas arba pesticidai, azoto, sieros junginiai, anglies monoksidas, išsiskiriantys kuro degimo metu.


Vienas iš būdų organizmo būklei pagerinti yra vaistinių augalų vartojimas, o tuo pačiu t.y. natūralus organizmo valymo būdas. Organizmą valančiomis, kepenų bei žarnyno veiklą gerinančiomis savybėmis pasižymintys augalai:

07bal2.jpg

Artišokas. Jo gydomosios savybės buvo žinomos nuo antikos laikų. Rekomenduojamas skrandžio ir virškinamojo trakto susirgimų profilaktikai. Jis aktyvina žarnyno veiklą, padeda nuo vidurių užkietėjimo, todėl tinka kaip papildoma priemonė, jei norima atsikratyti per didelio svorio. Labai vertingas, nes jame esančios veikliosios medžiagos apsaugo kepenų ląsteles žalingo toksinų poveikio, pagreitina organizmo apsivalymą nuo šlakų, sunkiųjų metalų druskų ir kitų nepageidaujamų medžiagų. Pagrindinės artišoko savybės: skatina tulžies gaminimąsi, riebalų virškinimą, mažina žalingą alkoholio toksinų poveikį kepenims, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina virškinimą.


Margainis. Tai unikalus augalas.Tikrasis margainis labai paplitęs Viduržemio jūros pakrančių šalyse. Ten jis vadinamas Marijos dagiu. Liaudies ir tradicinėje medicinoje margainis naudojamas kepenų ir tulžies ligoms gydyti. Jo preparatai švelniai valo, gydo ir stiprina kepenis, ir labai tinka žmonėms, kurie riebiai valgo, vartoja daug alkoholio, vaistų ar nikotino.


Chlorella. Chlorelės - gėlųjų vandenų mikroskopiniai dumbliai, kuriuose gausu chlorofilo, antioksidantų, natūralaus beta karotino, įvairių vitaminų, mineralų ir nukleino rūgščių. Chlorelės atrastos XIX amžiuje, bet tik po antrojo pasaulinio karo jos pradėtos nuodugniai tyrinėti, ypač padidėjo susidomėjimas jomis Japonijoje, Anglijoje, kai po daugelio klinikinių tyrimų buvo nustatyta, kad dumbliai mažina chemoterapijos šalutinius efektus ir lėtina vėžinių ląstelių augimą. Chlorelių ląstelių sienelės absorbuoja sunkiuosius metalus bei organizmą nuodijančius metalų toksinius junginius ir padeda juos pašalinti, pasižymi organizmą valančiu poveikiu. Žaliuosiuose dumbliuose esančios skaidulinės medžiagos gerina virškinimą ir maisto medžiagų pasisavinimą, skatina žarnyno peristaltiką, saugo nuo vidurių užkietėjimo. Rekomenduojama vartoti: gali pašalinti iš organizmo toksinus ir sunkiuosius metalus, nuodijančius organizmą, stiprinant imuninę sistemą, gerinant virškinimą, tinka sveikstantiems po įvairių ligų, operacijų, traumų, gerinant kepenų ir tulžies pūslės veiklą, padeda palaikyti normalų kraujospūdį.


Spirulina. Prieš milijonus metų žemėje atsirado ir iki dabar išliko jūrų augalas - spirulinas. Tai mėlynasis dumblis, kurio gydomosiomis savybėmis neabejojo jau net senovės Afrikos ir Amerikos čiabuviai. Naujausiais moksliniais tyrimų duomenimis patvirtinta, kad spirulina stabdo cholesterolio žalingą poveikį, pasižymi prieš virusinėmis savybėmis, mažina mutacijų skaičių, šis augalas svarbus imunologiniuose procesuose, stabdo alergines reakcijas, saugo kepenis nuo įvairių medžiagų toksinio poveikio.


Dirvinis asiūklis. Dirvinis asiūklis - seniai žinomas vaistinis augalas. Dar Avicena šviežiomis dirvinio asiūklio sultimis gydė žaizdas, opas ir kt. ligas. Vaistinei žaliavai ruošti pjaunama antžeminė augalo dalis - žolė. Jis skatina šlapimo išsiskyrimą, stabdo kraujavimą. Tyrimais nustatyta, kad dirvinis asiūklis pasižymi detoksikuojančiomis savybėmis ir šalina iš organizmo šviną. Šviežios asiūklio sultys šalina iš organizmo skysčius, taip pat išvalo iš organizmo medžiagų apykaitos produktus.


Kartusis kietis. Avicena juo gydė tulžies ir šlapimo pūslės ligas ir kt.ligas.Vaistinei žaliavai pjaunama iki 25cm ilgio žydinti augalo viršūnė su lapais ir nesumedėjęs stiebas. Iš karčiojo kiečio pagaminti vaistai žadina apetitą, stimuliuoja virškinimo taktą, gerina virškinimą, skatina tulžies bei šlapimo išsiskyrimą. Augalas pasižymi antiuždegiminiu poveikiu, dėl to tinka skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opaligei gydyti.


Paprastasis kietis. Šis augalas yra seniai žinomas ir žmonių dažnai vartojamas. Dar Avicena rekomendavo antžeminę jo dalį vartoti nuo inkstų akmenligės, slogos, galvos skausmo. Vaistinei žaliavai renkamas tik pražydusios 30 cm aukščio viršutinės kiečio dalys. Paprastojo kiečio žolės užpilas vartojamas apetitui žadinti, t.y. virškinimo sulčių sekrecijai skatinti, taip pat virškinimui gerinti.


Paprastoji avietė. Apie aviečių maistingąsias ir gydomąsias savybes pirmieji sužinojo graikai ir romėnai. Vaistinei žaliavai renkamos prinokusios laukinių veislių uogos. Avietės tinka sutrikus medžiagų apykaitai, esant avitaminozei. Jos žadina apetitą, skatina skrandžio ir žarnyno veiklą. Avietės yra geras dietinis maistas , kuris tinka tiek vaikams, tiek suaugusiems.


Didžioji varnalėša. Vartojamos varnalėšos šaknys. Daugelyje šalių didžiosios varnalėšos užpilas vartojamas kaip šlapimą, tulžį, prakaitą varantis. Gydo įvairias medžiagų apykaitos ligas.


Paprastoji kiaulpienė. Avicena rašė, kad šį augalą žinojo senovės gydytojai ir liaudis, ypač buvo vertinamos jo sultys. Rusų liaudies medicinoje jis buvo laikomas gyvybės eliksyru. Vaistinei žaliavai kiaulpienių šaknys kasamos rudenį arba pavasarį. Kiaulpienės šaknyse esančios karčiosios medžiagos žadina apetitą, skatina virškinimo trakto veiklą, jomis gydomi uždegimai. Be to, jos varo tulžį, šlapimą ir laisvina vidurius. Kiaulpienės preparatais gydomos kepenų ir tulžies ligos, geltligė, gastritas, užkietėję viduriai, kolitas, hemorojus. Kiaulpienės žiedadulkės skatina šlapimo išsiskyrimą, tuštinimąsi.


Sėjamasis pastarnokas. Pastarnokas kilęs iš Viduržemio jūros pakrančių šalių. Gydymui pjaunamas žydintis augalas, o vaisiai renkami nokstantys. Pastarnokas gerina virškinimą ir ramina nervų sistemą. Jame esantis kalis šalina skysčius iš organizmo ir reguliuoja kraujo apykaitą. Pastarnokas žadina apetitą, gerina virškinimą, malšina skrandžio skausmus.


Pūslėtasis guveinis. Pūslėtasis guveinis - jūrų augalas. Guveinis auga Atlanto vandenyne, Baltijos ir Šiaurės jūroje. Lietuvos pajūryje jo galima rasti po audrų. Jis teigiamai veikia medžiagų apykaitą, todėl vartojamas medžiagų apykaitos ligoms bei vidurių užkietėjimui gydyti.


Pastarnokas. Pastarnokas kilęs iš Viduržemio jūros pakrančių šalių. Gydymui pjaunamas žydintis augalas. Jis gerina virškinimą. Pastarnoke esantis kalis šalina skysčius iš organizmo bei atpalaiduoja koronarinių kraujagyslių ir žarnyno spazmus.


Taikant fitoterapiją, būtina tiksli diagnostika. Gydymas tam tikrų ligų vaistiniais augalais yra labai atsakingas, nes jie gali sukelti alergines reakcijas ar kitus pašalinius reiškinius, be to, jų šalutinis poveikis nėra taip visapusiškai ištirtas. Prieš pradedant gydytis vaistiniais augalais, derėtų pasikonsultuoti su gydytoju, vaistininku ar specializuotu konsultantu.

 

Parengė:

Visuomenės sveikatos studentė

Jolita Sadauskaitė


2007 m. balandis

 
Moters sveikatai gali pagelbėti vitaminai ir mineralai Spausdinti E-mail
2008 08 31

07kov1.jpg Vienas iš veiksnių, lemiančių moterų sveikatą yra vitaminai ir mineralai. Dar prieš mūsų era žmonės mąstė apie mitybą. 480 m. p.m.e. Hipokratas tvirtino, kad gera sveikata reikalauja pirminės žmogaus konstitucijos žinių ir jėgų, esančių įvairiame maiste. Anot Hipokrato, jei yra bet koks mitybos ir fizinių pratimų nepakankamumas, organizmas suserga.

1910-1980 m. išaiškintas fiziologinis vitaminų poreikis bei sintezuoti kai kurie vitaminai.

Šiuolaikinis moterų gyvenimo tempas įgauna beprotišką greitumą. “Moteris – tai ašis, apie kurią sukasi civilizacija“ E.Zola (1840-1902) – prancūzų rašytojas, tačiau kasdieninis tempas, gausus informacijos srautas, stresas, miego stoka gali išsekinti ir pačias stipriausias. Būtina skirti daugiau laiko sau. Sveikata - pati didžiausia vertybė, kurią turime puoselėti.

Visos norime būti sveikos ir gražios, bet šiandieną dažniausiai moteris vargina: odos sausumas, niežulys, plaukų ir nagų slinkimas, virškinimo sutrikimai, reprodukcinės funkcijos sutrikimai, kraujo krešėjimo sutrikimai, medžiagų apykaitos sutrikimai, blogesni fizinio darbo rezultatai, hipertenzija, hipotenzija, anemija, centrinės nervų sistemos (CNS) veiklos sutrikimai, galvos skausmai, dirglumas, nemiga, regėjimo pakenkimai, tetanusas (mėšlungis), termoreguliacijos sutrikimai, osteoporozė ir dar daugelis kitų sutrikimų. Vertėtų susimąstyti, kad tokią savijautą lemia nevisavertė mūsų pačių mityba, nuovargis, nesubalansuotas vitaminų ir mineralų vartojimas.

Moters gerai savijautai gyvenant tokiu sparčiu tempu reikalingi vitaminai ir mineralai. Be to, nepakanka tik gerti vitaminus, privalu žinoti, kad vitaminus reikia gerti pirmoje dienos pusėje ir po valgio. Labai svarbu žinoti dozes reikalingas organizmui, nes norėdamos gero sau galime tik pakenkti.


Vitaminų ir mineralų trūkumo ir pertekliaus pavojai

Vitaminas A

Trūkumas:

▪ Epitelio, ypač akių gleivinės, ragėjimas

▪ Odos sausumas, įtrūkimai, niežulys

▪ Regos sutrikimai

▪ Plaukų slinkimas

▪ Augimo sulėtėjimas

Perteklius (>2300μg):

▪ Kaulų trapumas

▪ Plaukų slinkimas

▪ Intrakranijinio spaudimo padidėjimas

▪ Diarėja

▪ Teratogeninis poveikis


Vitaminas E

Trūkumas:

▪Sutrinka reprodukcinė funkcija: gimdos epitelio atrofija

▪ Sutrinka kraujo krešėjimas

▪ Medžiagų apykaitos sutrikimai

▪ Eritrocitų hemolizė

Perteklius:

▪ Toleruojama riba 800-1000mg/d

▪ Sąveika su fermentais


Vitaminas C

Trūkumas:

▪ Kraujavimai dėl kolageno sintezės sutrikimų

▪ Medžiagų apykaitos sutrikimai

▪ Mažina Fe rezorbciją žarnyne

▪ Mažina audinio regeneraciją

▪ Neaktyvina imuninės sistemos

▪ Nedalyvauja antinkščių ir steroidinių hormonų gamyboje

▪ Nedalyvauja susidarant tulžies rūgštims

Perteklius (>2000mg):

▪ Sutrinka virškinimas

▪ Oksalatiniai akmenys inkstuose

▪ Oksidacinis – teratogeninis poveikis

▪ Fe pertekliaus pavojus

▪ Žymiai blogesni fizinio darbo rezultatai


Vitaminas D

Trūkumas:

▪ Pablogina Ca ir P įsisavinimą

▪ Suintensyvėja prieskydinių liaukų veikla

▪ Sutrinka imunitetas

Perteklius (>50μg):

▪ Inkstų ir kraujagyslių ir kitų organų kalcinozė

▪ Hipertenzija


Vitaminas B1

Trūkumas:

▪ Nervinio audinio pakenkimas

▪ Beri-Berio liga: raumenų atropija,

virškinimo sistemos pakenkimas, šir-

dies darbo pakenkimas

Perteklius (>1000mg):

▪ Galvos skausmai

▪ Dirglumas

▪ Nemiga

▪ Tachikardija


Vitaminas B2

Trūkumas:

▪ Odos ir gleivinės pažeidimas

▪Regėjimo pakenkimas

▪ Neuronų atrofija

Perteklius (>200mg)

▪ Methemoglobinemija


Vitaminas B6

Trūkumas:

▪ CNS veiklos sutrikimai

▪ Anemija

▪ Imuniteto nebuvimas

Perteklius (>100mg):

▪ Steroidinių hormonų veiklos blokavimas

▪ Neurotoksinis poveikis


Vitaminas B12

Trūkumas:

▪ Piktybinė megaloblastinė anemija

▪ Dėl blokuotos ląstelės mitozės – nervinio audinio pažeidimas sekretų trūkumas

Perteklius (>3000μg):

▪ Teratogeninis poveikis


Vitaminas PP

Trūkumas:

▪ Susergama PELAGMA:

▪ Diarėja

▪ Dermatitas

▪ Demensija

Perteklius (>35mg):

▪ Odos paraudimas

▪ Hipotenzija

▪ Aritmija

▪ Hepatotoksinis veikimas

▪ Plikimas

▪ Opos


Kalcis

Trūkumas:

▪ Rachitas

▪ NS jautrumo padidėjimas

▪ Spontaniniai veikimo potencialai (akis trūkčioja)

▪ Tetanusas

Perteklius (>1500-2500):

▪ Širdies sustojimo sistolėje pavojus


Geležis

Trūkumas:

▪ Sumažėja geležies pasisavinimas

▪ Geležies stokos mažakraujystė

▪ Skeleto raumenų atonija ir trofinius pokyčius

▪ Organizmo imuniteto deficitas

▪ Depresija

▪ Organizmo imuniteto deficitas

▪ Depresija

Perteklius (>15mg):

▪ Oksidacinis poveikis

▪ Širdies kraujagyslių ligos

▪ didina uždegiminių procesų Burnos ir nosies gleivinės uždegimus organizme tikimybę

▪ neigiamai veikia imuninę sistemą

▪ Aterosklerozė


Magnis

Trūkumas:

▪ Sutrinka termoteguliacija

▪ Sulėtėja augimas

▪ Hipokalcemija

▪ Osteoporozė

▪ Širdies vožtuvų pažeidimas

▪ Padidėjęs jautrumas stresui

Perteklius (>350mg):

▪ Antagonizmas kalciui

▪ Nervų sistemos pakenkimai


Cinkas

Trūkumas:

▪ Sutrinka angliavandelių apykaita: didėja gliukozės kiekis kraujyje

▪ Egzema

▪ Diarėja

▪ Augimo sulėtėjimas

▪ Skonio jutimo susilpnėjimas

▪ Žaizdų gijimo sulėtėjimas

▪ Nuplikimu (alopecia),

▪ Imuniteto sutrikimai

▪ Ilgiau serga peršalimo ir infekcinėmis ligomis pažeidimai

▪ Apetito stoka

▪ Anemija,

▪ Alerginiai susirgimai,

▪ Dermatitai,

▪ Svorio mažėjimas, regėjimo sutrikimai

▪ Plaukų slinkimas

Perteklius (>15mg)

▪ Vėmimas

▪ Pilvo skausmai

▪ Diarėja

▪ Didina aterosklerozės riziką

▪ Virškinamojo trakto dirginimą

▪ Vėmimą

▪ Anemija

▪ Karščiavimas

▪ Centrinės nervų sistemos


Fosforas

Trūkumas:

▪ Dirglumas

▪ Raumenų silpnumas

▪ Kraujo ląstelių pažeidimai

▪ Virškinimo trakto ir inkstų disfunkcija

Perteklius:

▪ Slopina vit. D susidarymą

▪ Sutrikdo kalcio balansą organizme

▪ Didėja osteoporozės rizika


Kalis

Trūkumas:

▪ Paralyžius

▪ Širdies veiklos sutrikimai

▪ Sulėtėja kraujo krešėjimas

Perteklius:

▪ Paralyžius

▪ Širdies veiklos sutrikimai


Natris

Trūkumas:

▪ Sąmonės pritemimas

▪ Koma

Perteklius(>30-35g):

▪ Kraujospūdžio padidėjimas

▪ Širdies ir kraujagyslių ligos

▪ Sąmonės pritemimas


Jodas

Trūkumas:

▪ Struma

▪ Jei jodo trūksta motinai nėštumo metu

ir kūdikiui po gimimo vystosi kretinizmas

▪ Trapūs, plonėjantys ir retėjantys plaukai

Perteklius (>300μg):

▪ Struma



Pagrindinės energijos apykaitos ir fizinio koeficiento sąsaja su vitaminų bei mineralų dozėmis

07kov2.jpg

Kiekviena moteris privalo žinoti, kas yra pagrindinė energijos apykaita (PEA).

PEA – tai energijos kiekis būtinas gyvybinėms organizmo funkcijoms palaikyti ( tačiau ne fiziniam darbui ). PEA dydis gali svyruoti nuo 1000 iki 2000 kcal, vidutiniškai sudaro apie 1500 kcal.

Būtina žinoti, kad energijos eikvojimas, kartu ir maisto medžiagų poreikis, priklauso nuo fizinio aktyvumo. PEA apskaičiavimas moterims:

PEA = 655 + (9,6 × W) + (1,8 × H) – (4,7 × A)

W- kūno masė, kg; H- ūgis, cm; A- amžius, metais

Energijos eikvojimas darbo metu vertinamas pagal fizinio aktyvumo koeficientas (FAK).

FAK – tai konstanta, iš kurios padauginus PEA (1500kcal), sužinomas energijos eikvojimas darbo metu pvz.1500 kcal × 1,2 = 1800 kcal. Juo dirbamas sunkesnis fizinis darbas, tuo FAK didesnis.

 

Išskiriamos darbo sunkumo grupės pagal FAK:

  • Protinis darbas: 1,4
  • Lengvas darbas: 1,6
  • Vidutinio sunkumo darbas: 1,9
  • Sunkus darbas: 2,2
  • Labai sunkus darbas: 2,4

Atsižvelgiant į amžių, svorį, energiją ir FAK sudarytos, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro patvirtintos, rekomenduojamos paros vitaminų ir mineralų normos moterims, kurios pateiktos 1 ir 2 lentelėse.


1 lentelė. Rekomenduojamos paros mineralų normos moterims.

Amžius

Svoris

kg

Energija

kcal

Ca,

mg

P,

mg

Mg,

mg

Fe,

mg

Zn,

mg

Na,

mg

K,

mg

J,

mkg

Moterims, kurių fizinio aktyvumo koeficientas 1,5

19-34

55

1950

1000

900

300

15

12

1500

2500

150

65

2250

1000

900

300

15

12

1500

2500

150

35-49

55

1950

1000

900

300

15

12

1500

2500

150

65

2100

1000

900

300

15

12

1500

2500

150

50-64

55

1800

1200

900

300

10

12

1500

2500

150

65

1950

1200

900

300

10

12

1500

2500

150

Nėščios

Plius

300

1200

1200

350

25

15

1500

2500

180

Maitinančios

Plius

500

1200

1200

380

20

15

1500

2500

200

Moterims, kurių fizinio aktyvumo koeficientas 1,7

19-34

55

2210

1000

900

300

15

12

1500

2500

150

65

2550

1000

900

300

15

12

1500

2500

150

35-49

55

2210

1000

900

300

15

12

1500

2500

150

65

2380

1000

900

300

15

12

1500

2500

150

50-64

55

2040

1200

900

300

10

12

1500

2500

150

65

2210

1200

900

300

10

12

1500

2500

150

Moterims, kurių fizinio aktyvumo koeficientas 2

19-34

55

2600

1000

900

300

15

12

1500

2500

150

65

3000

1000

900

300

15

12

1500

2500

150

35-49

55

2600

1000

900

300

15

12

1500

2500

150

65

2800

1000

900

300

15

12

1500

2500

150

50-64

55

2400

1200

900

300

10

12

1500

2500

150

65

2600

1200

900

300

10

12

1500

2500

150

Moterims, kurių fizinio aktyvumo koeficientas 2,2

19-34

55

2860

1000

900

300

15

12

1500

2500

150

65

3300

1000

900

300

15

12

1500

2500

150

35-49

55

2800

1000

900

300

15

12

1500

2500

150

65

3080

1000

900

300

15

12

1500

2500

150

50-64

55

2640

1200

900

300

10

12

1500

2500

150

65

2860

1200

900

300

10

12

1500

2500

150


2 lentelė. Rekomenduojamos paros vitaminų normos moterims.

Amžius

Svoris

kg

Energija

kcal

C,

mg

A,

mg

E,

mg

tok.

ekv.

D, mkg

B1,

mg

B2,

mg

B6,

mg

PP,

mg

niac.

ekv.

Folio

rūgštis,

mkg

B12,

mkg

Moterims, kurių fizinio aktyvumo koeficientas 1,5

19-34

55

1950

60

800

10

5

1,2

1,4

0,7

13

300

3

65

2250

60

800

10

5

1,4

1,4

0,8

15

300

3

35-49

55

1950

60

800

10

5

1,2

1,4

0,7

13

300

3

65

2100

60

800

10

5

1,3

1,4

0,8

14

300

3

50-64

55

1800

60

800

10

5

1,1

1,4

0,7

12

300

3

65

1950

60

800

10

5

1,2

1,4

0,7

13

300

3

Nėščios

Plius

300

80

Plius

200

Plius

2

10

1,3

Plius

0,3

2

15

400

4

Maitinančios

Plius

500

100

Plius

400

Plius

4

10

1,4

Plius

0,5

2

16

480

4

Moterims, kurių fizinio aktyvumo koeficientas 1,7

19-34

55

2210

60

800

10

5

1,3

1,4

0,8

15

300

3

65

2550

60

800

10

5

1,5

1,4

1

17

300

3

35-49

55

2210

60

800

10

5

1,3

1,4

0,8

15

300

3

65

2380

60

800

10

5

1,4

1,4

0,9

16

300

3

50-64

55

2040

60

800

10

5

1,2

1,4

0,8

14

300

3

65

2210

60

800

10

5

1,3

1,4

0,8

15

300

3

Moterims, kurių fizinio aktyvumo koeficientas 2

19-34

55

2600

60

800

10

5

1,6

1,4

1

17

300

3

65

3000

60

800

10

5

1,8

1,4

1,1

20

300

3

35-49

55

2600

60

800

10

5

1,6

1,4

1

17

300

3

65

2800

60

800

10

5

1,7

1,4

1,1

19

300

3

50-64

55

2400

60

800

10

5

1,4

1,4

0,9

16

300

3

65

2600

60

800

10

5

1,6

1,4

1

17

300

3

Moterims, kurių fizinio aktyvumo koeficientas 2,2

19-34

55

2860

60

800

10

5

1,7

1,4

1,1

19

300

3

65

3300

60

800

10

5

2

1,4

1,3

22

300

3

35-49

55

2860

60

800

10

5

1,7

1,4

1,1

19

300

3

65

3080

60

800

10

5

1,8

1,4

1,2

20

300

3

50-64

55

2640

60

800

10

5

1,6

1,4

1

17

300

3

65

2860

60

800

10

5

1,7

1,4

1,1

19

300

3

Vitaminas A poreikis išreikštas mkg retinolio ekvivalentų ( 1 mkg retinolio ekvivalento = 1mkg retinolio arba 6mkg beta-karotino ).

Vitaminas E poreikis išreikštas mg tokoferolio ekvivalentų ( 1 mg tokoferolio ekvivalento = 1 mkg d- alfa- tokoferolio ).

Vitaminas D poreikis išreikštas mkg cholekalciferolio = 400 TV vitamino D ).

Vitamino PP arba niacino poreikis išreikštas niacino ekvivalentais ( 1 niacino ekvivalentas = 1mg niacino arba 60mg triptofano ).


Prieš pasirenkant vitaminus ir mineralus moterims derėtų pasikonsultuoti su gydytoju ar išmanančiais konsultantais, o ne užsiiminėti saviveikla, kad nepakenktume sau. Vitaminai ir mineralai ne panacėja, būtina reguliariai maitintis, miegoti ir sportuoti. Kai kurių medžiagų gauname per mažai su maistu, todėl svarbu vartoti vitaminus ir mineralus, kurių poveikis pasireiškia tik panaudojus ilgesnį laiką.


Parengė:

Visuomenės sveikatos studentė

Jolita Sadauskaitė

 

2007 m. kovas

 
Žiedadulkės ir bičių produktai Spausdinti E-mail
2008 08 31

Žiedadulkės

07vas2.jpg Tai iš augalų surinktos vyriškos lytinės ląstelės, kurias renka ir kaupia bitės, nes jomis maitinasi. Jas sudaro apie 250 biologiškai aktyvių cheminių medžiagų:

  • vanduo;
  • proteinai (svarbiausia sudėtinė dalis): albuminai ir globulinai;
  • aminorūgštys: argininas, histidinas, levuzinas, izolevuzinas, metioninas, fenilalaninas, treoninas, triptofanas, valinas;
  • vitaminai: E (tokoferolis), C (askorbo rūgštis), B1 (tiaminas), B2 (riboflavinas), B3 (pantoteno rūgštis), B5 , B6 (piridoksinas), H (biotinas), P (nikotino rūgštis), A (karotinas), D (ergokalciferolis), M (folio rūgštis);
  • angliavandeniai: gliukozė, fruktozė, ksilozė, arabinozė, sacharozė, celiuoliozė, taip pat laktozė;
  • mikroelementai: K, P, Mg, Fe, Cu, B, Zn, Co, Mo;
  • riebalai: linolinė, linolininė, arachidono riebiosios rūgštys;
  • fermentai: amilazė, diastazė, katalazė, invertazė, lipazė, fosfatazė;
  • fitohormonai (dar ne visiškai ištirti): heteroauksinas;
  • pigmentai (nuo jų priklauso žiedadulkių spalva): flavonoliai ir karotinoidai (karotinas, ksantofilas);
  • fitoncidai (saugo žiedadulkes nuo mikroorganizmų).

Žiedadulkės naudingos sergant:

  • prostatitu (15g per dieną per 3 kartus);
  • alkoholizmu (30g per dieną per 3 kartus);
  • mažakraujyste;
  • skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opomis.

Žiedadulkes gerai vartoti profilaktiškai. Geriausia pusryčiaujant po 1 valgomąjį šaukštą kasdien.

Jos stiprina nervų sistemą, mažina kraujospūdį, atkuria fizines jėgas, gerina potenciją, stimuliuoja

protinę veiklą, gerina miegą. Taip pat tinka esant klimakterinei neurozei, impotencijai, nervinei depresijai, palengvina vaistų pasisavinimą ir jų veikimą.


Rankomis ir bičių surinktų žiedadulkių cheminė sudėtis jau būna skirtinga. Bičių žiedadulkių nešulėliuose cukraus būna beveik dvigubai daugiau, pavyzdžiui, beržo žiedadulkėse yra 18,5% cukraus, o nešulėliuose - jau 34,8%. Žiedadulkės intensyviausiai renkamos pavasarį, kai daugiausia augalų žydi. Renkamos iš įvairių kultūrinių ir laukinių augalų. Skirtingų augalų žiedadulkių spalva ir forma skiriasi. Spalva: nuo geltonos iki geltonai rudos dažniausia, bet gali būti ir baltos (aviečių), šviesiai žalsvos (liepų), violetinės (facelijų), rudai raudonos (kaštonų). Forma: ovalios (saulėgrąžos), trikampės (lazdyno), laivelio formos (klevo), kriaušės formos (ežeinio).

Žiedadulkių savybės:

  • aprūpina žmogaus organizmą svarbiomis biologinėmis medžiagomis, todėl padeda išvengti dėl šių medžiagų trūkumo atsirandančių negalavimų;
  • reguliuoja virškinimą, gerina žarnyno veiklą;
  • padeda nuo įvairių medžiagų apykaitos sutrikimų;
  • gerina apetitą;
  • stiprina imuninę sistemą;
  • šalina iš organizmo nuodingąsias medžiagas;
  • saugo vegetacinę nervų sistemą;
  • gerina kraujotaką, padeda gydyti širdies ir kraujotakos sutrikimus;
  • prostatos ligų profilaktikai ir gydymui tinka.

Bičių duonelė

Tai bičių surinktos ir korių akutėse užkonservuotos žiedadulkės, kurios yra labai vertingas produktas, turintis beveik visas subalansuotas maisto medžiagas, reikalingas organizmui. Kitaip sakant bičių duonelė- tai žiedadulkių ir medaus mišinys. Sudėtis panaši kaip žiedadulkių, o skiriasi tuo, kad joje dar yra daugiau monosacharidų, pieno rūgšties ir randama vitamino K, bet mažiau vitamino E, baltymų, riebalų. Bičių duonelę lengviau pasisavina žmogaus organizmas.

Fiziologiškai bičių duonelė beveik nesiskiria nuo žiedadulkių.

Rekomenduojama sergant:

  • hepatitu;
  • mažakraujyste;
  • cukriniu diabetu;
  • virškinamojo trakto ligomis (ypač kepenų, žarnyno);
  • nusilpus.

Bičių duonelę profilaktiškai rekomenduojama vartoti po 10-15 g, o gydymui 20-30 g per dieną.

Bičių duonelės savybės:

  • šalina fizinį ir protinį nuovargį, gerina nuotaiką;
  • papildo vitaminų trūkumus;
  • atstato jėgas po įvairių susirgimų;
  • stiprina imuninę sistemą;
  • reguliuoja sutrikusią virškinamojo trakto veiklą;
  • padeda gydyti širdies ir kraujotakos sutrikimus;
  • padeda nuo medžiagų apykaitos sutrikimų;
  • šalina iš organizmo nuodingąsias medžiagas;
  • padeda sergant diabetu;
  • stiprina nervų sistemą;
  • tinka aterosklerozės ir mažakraujystės profilaktikai.

07vas3.jpgBičių pienelis

Tai bičių priešakinių žandų ir ryklės liaukų sekretas, gelsva, aitri, rūgštoka tyrelė. Randama įvairių priemaišų - žiedadulkių, vaško trupinėlių, smulkių augalų dalelių ir kt. Didžiausią bičių pienelio dalį sudaro vanduo. Taip pat randama baltymų, angliavandenių, riebalų, mineralinių medžiagų (geležies, sieros, magnio, kalcio, cinko, kobalto ir kt.), amino rūgščių, B grupės vitaminų, vitamino C, PP, A, D, E, pantoteno, folio rūgšties, daug hormonų.

Bičių pienelis vartojamas sergant:

  • lėtinėmis kvėpavimo ligomis;
  • ateroskleroze;
  • lėtiniu širdies vainikinių kraujagyslių nepakankamumu;
  • kai kuriomis nervų ir odos ligomis;
  • lėtiniams virškinimo sutrikimams;
  • po miokardo infarkto;
  • pooperaciniu laikotarpiu;
  • padeda gydyti nudegintas žaizdas, burnos uždegiminius procesus.

Rekomenduojama vartoti 15- 30 dienų po 50- 200 mg, o vaikams 10- 50 mg per dieną. Greičiausiai įsisavinamas kai laikomas po liežuviu.

Bičių pienelio savybės:

  • pagerina darbingumą, atmintį, gerą savijautą, nes veikia stimuliuojančiai;
  • stiprina žmogaus imuninę sistemą;
  • stiprina vegetacinę nervų sistemą;
  • gerina kraujotaką;
  • gerina virškinimą, žadina apetitą;
  • naikina bakterijas ir slopina uždegimą;
  • stiprina lytinį pajėgumą;
  • stiprina regėjimą ir klausą;
  • gerina širdies ir kraujotakos sistemos funkcijas;
  • padeda įveikti odos negalavimus, taip pat tinka odos priežiūrai.

Dėl didelio lytinio hormono kiekio bičių duonelės ir bičių pienelio nepatariama vartoti paaugliams lytinio brendimo laikotarpiu. Taip pat didina skrandžio sulčių rūgštingumą.


07vas1.jpgBičių pikis

Tai nuo medžių pumpurų, jaunų šakelių, lapų surinkta sakinga, geltonos ar žalsvos spalvos, malonaus kvapo biologiškai aktyvi medžiaga. Joje yra 55 proc. augalinių dervų ir balzamų, 30 proc. vaško, 10 proc. eterinių aliejų, 5 proc. žiedadulkių, įvairių rūgščių, mikroelementų.

Dažniausiai gydymui vartojami 10-20-30 proc. spiritiniai pikio tirpalai ir 20 proc. aliejinis pikio tirpalas.

Vartojamas sergant:

  • skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige;
  • tulžies pūslės, tulžies latakų, kepenų ligomis;
  • struma (skydliaukės padidėjimas);
  • kvėpavimo organų ligomis;
  • virškinamojo trakto ligomis;
  • esant dantų skausmui, patinusioms, kraujuojančioms, skausmingoms dantenoms;
  • gydomos grybelinės ligos;
  • tinka pūlingoms žaizdoms gydyti, egzemoms, nudegimams, nušalimams.

Bičių pikio veikimas yra: antimikrobinis, antivirusinis, antigrybelinis, priešuždegiminis, vietinis antestezuojantis, antioksidacinis ir biostimuliuojantis.

 

Parengė:

Visuomenės sveikatos bakalaurė

Reda Nagytė


2007 m. vasaris

 
<< Pradinis < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Kitas > Paskutinis >>

9 iš 14