Senėjimo procesas yra individualus mūsų organizmo ir atskirų jo dalių tam tikri fiziologiniai ir biologinia pokyčiai Kai senstame, visame mūsų organizme vyksta biologiniai pakitimai: plonėja širdies raumuo, mažėja inkstų pajėgumas, fiziologiniu požiūriu keičiasi visi mūsų organai. Tačiau šie pakitimai nebūtinai yra susiję su ligomis. Nė vienas šių pakitimų savaime nėra blogos sveikatos ar ligos priežastis. Senėjimo procesas – tai pagrindinių mūsų kūno ir psichikos funkcijų silpnėjimas, kuris tiesiogiai priklauso nuo aplinkos, mitybos, gyvenimo būdo ir požiūrio į gyvenimą.

Viena iš labiausiai paplitusių bėdų, kuri užklumpa senstantį žmogų, yra širdies ir kraujagyslių ligos. Tačiau jeigu žmonės teisingai maitintųsi ir pakeistų gyvenimo būdą, sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis būtų galima sumažinti 98, o sergamumą vėžiu – 80 proc. Taip pat būtų galima sumažinti sergamumą cukralige, kuris dėl nesaikingo cukraus vartojimo, streso ir piktnaudžiavimo stimuliuojamosiomis medžiagomis vis labiau plinta. Taigi į sveiką mitybą dedama labai daug vilčių.

Jeigu valgysime sveiką maistą, vartosime tinkamus maisto papildus, sulaukus 60 metų, mūsų biologiniai amžiaus rodikliai – kraujospūdis, cholesterolio lygis, kūno masė, kaulų tankis, odos storis – gali būti tokie kaip keturiasdešimtmečio.

Kas gi lemia mūsų organizmo pokyčius, kuriuos vadiname senėjimu? Daugelis mokslininkų teigia, kad senėjimą ir beveik visas ligas lemia vienokie ar kitokie ląstelių pažeidimai laisvaisiais radikalais. Anot jų, pagrindinė senėjimą galinti sulėtinti priemonė yra antioksidantai.

Šiek tiek laisvųjų radikalų organizme susidaro vykstant natūraliems gyvybiniams procesams, pavyzdžiui, kai, veikiant deguoniui, ląstelėse gaminama organizmo gyvybiniai veiklai būtina energija, kai kvėpuojame, valgome. Žmogaus organizmas iš prigimties yra pajėgus įveikti šiuos natūraliu būdu jame susidariusius laisvuosius radikalus. Tačiau šiuolaikinio žmogaus organizme laisvųjų radikalų yra per daug, nes jis dažnai mėgsta įkaitintuose riebaluose keptus ir rūkytus valgius, kvėpuoja užterštu oru, vartoja pesticidais ir įvairiais priedais užterštus maisto produktus, be saiko kalba mobiliuoju telefonu, piktnaudžiauja saulės spinduliais, patiria nuolatini stresą ir pan. Tai vis veiksniai dėl kurių daugėja laisvųjų radikalų – jų molekulės atakuoja ir ardo mūsų organizmo kraujo indų, smegenų ir visų kitų organų ląsteles. Kuo mes senesni, tuo didesnė jų padaryta žala.

Kadangi mūsų organizmo natūrali antioksidantinė gynybos sistema yra pajėgi neutralizuoti tik tam tikrą laisvųjų radikalų kiekį, pertekliniai laisvieji radikalai, susidarę organizme dėl įvairaus žalingo išorinio poveikio, jeigu su jais nebus kovojama, gali padaryti didelę žalą.

Kita senėjimą spartinanti priežastis yra uždegimai. Audinių uždegimai lemia aterosklerozę, Alzheimerio ir Parkinsono ligas, artritą, vėžį, alergiją. Uždegimai išsivysto dėl chroniškų infekcijų, maistingųjų medžiagų stokos, vartojant maistą, kurio organizmas netoleruoja, dėl apsinuodijimo maiste esančiais priedais bei sunkiaisiais metalais, pavyzdžiui, gyvsidabriu ir aliuminiu.

Svarbi senėjimą lėtinanti priemonė yra fizinis aktyvumas, bet tik tada, kai sportuojama saikingai. Per didelis fizinis krūvis skatina laisvųjų radikalų susidarymą, uždegimo procesus. Štai kodėl žmonės, labai daug laiko praleidžiantys sporto salėse, arba maratono bėgikai ne visada gyvena ilgiau ir atrodo jauniau už nesportuojančius. Kaip ir visur čia reikalinga pusiausvyra – pagrindinė lėto senėjimo sąlyga.

Gana dažnai girdime sakant: „Viską lemia genai“. Žmonės, kurių tėvai mirė jauni, paprastai mano, kad dėl paveldėtų ypatybių jų amžius taip pat bus trumpas. Turime pripažinti, kad genai iš tikrųjų turi didelės įtakos mūsų gyvenimui, senėjimo tempui ir pobūdžiui. Bet jeigu mūsų genai bus sveiki, būsime sveiki ir mes. Tad svarbu yra pasirinkti sveiką gyvenimo būdą ir kiek įmanoma apsaugoti genus nuo pažeidimų. Jei jūsų tėvai ir seneliai mirė nuo širdies infarkto, jūs taip pat galite būti paveldėję polinkį į šią ligą. Tačiau tikimybę sirgti šia liga galite sumažinti kitaip gyvendami ir valgydami sveikesni maistą – tuomet pakeisite organizmo chemiją ir pakreipsite svarstykles savo naudai. Genus galima taisyti ir keisti, jie prisitaiko prie mūsų aplinkos ir psichikos būsenos.

Vengtini maisto produktai:

• Cukrus. Jis labiau negu rūkymas arba buvimas tiesioginiuose saulės spinduliuose skatina uždegimo procesus, silpnina imuninę sistemą, sendina odą. Jeigu suvalgytas cukrus nėra paverčiamas energija aktyviai mankštinantis, jis virsta kūno riebalais. Ne tik venkite cukraus, bet ir kuo mažiau valgykite maisto, kuriame gausu rafinuotų angliavandenių (duonos, pyragaičių, sausainių, makaronų, saldainių, koncentruotų vaisių sulčių).
• Dirbtiniai saldikliai , tarp jų aspartamas, sacharinas ir cukralozė. Apsunkina kepenų veiklą, dėl to organizmas sparčiau sensta.
• Įkaitintuose riebaluose kepti patiekalai.
• Dirbtiniai konservantai ir cheminės medžiagos, taip pat natrio glutamatas.
• Stimuliuojamieji produktai: kava, gaivieji gėrimai, alkoholis.
• Nenugriebto pieno produktai.
• Konservuoti ir rūkyti mėsos gaminiai.
• Konservuoti, mikrobangų krosnelėje paruošti produktai, įvairūs masiškai gaminami pusgaminiai.
• Daug natrio turinti valgomoji druska. Vietoj jos vartokite mineralų turtingą jūros druską, žinoma, saikingai.

Rekomenduojami maisto produktai:

• Riebi žuvis, sėmenys, švieži vaisiai, daržovės, salotos, riešutai, avižinė košė. Visi jie mažina organizmo uždegimus.
• Visą dieną retsykiais gerkite vandens. Žmogaus organizmas gali perdirbti ir suvartoti maždaug stiklinę vandens per valandą.
• Geras senėjimą lėtinantis racionas: 50 proc. Daržovių,  20 proc. vaisių, 20 proc. baltymų ir 10 proc. grūdinių kultūrų patiekalų. Daržoves reikėtų valgyti nevirtas arba šiek tiek apvirtas, o vaisius nevirtus ir ne sulčių pavidalu (kad būtų išsaugotos maistingosios medžiagos). Baltymų reikia ir gyvulinių, ir augalinių.
• Seleno turtingi produktai. Česnakai, svogūnai, šparaginiai kopūstai, gūžiniai kopūstai, rudieji ryžiai, saulėgrąžų sėklos, krevetės, tunas.
• Raudonėliai, krapai, šalavijai, čiobreliai, mėtos. Pasižymi geromis antioksidacinėmis savybėmis.
• Gerkite žaliąją arbatą, kurioje yra polifenolių ir flavonoidų, veikiančių kaip antioksidantai, saugančių nuo kenksmingų riebalų susidarymo, mažinančių cholesterolio lygį ir kraujospūdį.
• Kad organizmas gautų kofermento Q10, į savo valgiaraštį įtraukite patiekalų iš jaučio širdies, kiaulienos ir vištos kepenėlių, lašišą, skumbrę, sardines.

Rekomenduojami maisto papildai:

• Vitaminas E. Užima pirmą vietą pagal kiekį tarp organizme esančių riebaluose tirpstančių antioksidantų.
• Vitaminas C. Tai vandenyje tirpstantis antioksidantas. Jo organizme randama daugiausia. Jis puikiai kovoja su laisvaisiais radikalais, susidariusiais dėl aplinkos taršos ir rūkymo. Jo reikia, kad būtų sveika oda, kremzlės, kaulai, akys, kad susidarytų pakankamai kolageno.
• Beta karotinas. Antioksidantas, organizme virstantis vitaminu A. Jei norite ilgiau išlikti jauni, vartokite jo kiekvieną dieną.
• Selenas. Gyvybiškai svarbus mineralas, padedantis vėlesniame amžiuje išvengti vėžio. Veikliausias, kai vartojamas kartu su cinku.
• Kofermentas Q10. Riebaluose tirpstanti į vitaminus panaši medžiaga, kurią gamina ir pats organizmas. Jo yra visose ląstelėse. Jis ypač svarbus tai ląstelės daliai, kuri eikvoja daugiausiai energijos. Šis labai efektyvus antioksidantas trukdo oksiduotiems riebalams kauptis ir nusėsti ant kraujagyslių vidinių sienelių, taigi saugo nuo aterosklerozės.
• Vynuogių sėklų ekstraktas, pušų žievių preparatas. Veiksmingi antioksidantai, ypač tinka norintiems išsaugoti sveiką odą.

Ir pabaigai. Amžius, turbūt sutiksite, iš principo yra tik skaičius. Kai eidami gatvėje sutinkame nepažįstamą ir sakome „senas žmogus“ – tai tik mūsų išorinis vertinimas, paremtas tai, ką matome ir identifikuojame. Žymiai svarbiau, kaip žmogus jaučiasi ir kaip aktyviai save realizuoja. Po 30-ties metai neskaičiuojami. Nėra prasmės