1999 metais Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, vaikai su maistu vitaminų ir mineralų gauna nepakankamai. Tyrimus atliko VU medicinos fakulteto ir Respublikinio mitybos centro moksliniai darbuotojai. Buvo tiriami 8-10 metų vaikai. Tyrimų išvados nedžiugino: vaikų racione ypač trūko A ir D, B grupės vitaminų bei nepakako vitaminų PP. O juk 8-10 metų vaikų mitybą lengviau "kontroliuoti", lyginanant su paauglių. Kauno medicinos universiteto mokslininkų duomenimis, per pastaruosius 6 metus vaikų sergamumas padidėjo kelis kartus. Viena iš priežasčių - neracionali mityba, vitaminų stoka.

Mityba ir vitaminai...

Vaikui, kuris maitinasi visavertiškai, papildomai vartoti vitaminų nėra būtina. Tačiau daugelis vaikų yra išrankūs maistui, mėgsta vienus patiekalus ir visiškai atsisako kitų, paprastai – sveiko maisto. Todėl, net jei vaikas valgo pakankamai maistingus produktus, jam gali trūkti vitaminų.

Vaikai turi valgyti ne mažiau kaip 3-4 kartus per dieną. Ryte būtina papusryčiauti. Pusryčiams tinka įvairios kruopų košės, kiaušinių patiekalai, sūris. Pavalgius, pavyzdžiui, grikių ar avižinių dribsnių košės, rekomenduojama išgerti stiklinę apelsinų sulčių. Taip geriau pasisavinama augalinės kilmės geležis, kurios nemažai yra kruopose,  o taip pat ypač daug geležies yra lapinėse daržovėse. Jei vaikas iš mokyklos grįžta tik apie 14-15 valandą, reikėtų, kad jis užkąstų ir mokykloje. Tai galėtų būti lengvos salotos, šiltas užkandis, sriuba, sultys. Labai svarbu, kad vaikas neįprastų mėgautis greitu ir menkaverčiu maistu, tokiu kaip čeburekai, picos, bulvių traškučiai. Pagal gydytojų rekomendacijas, augančiam organizmui reikia daugiau nei 40 įvairių maisto medžiagų, be to reikėtų išlaikytų optimalų suvartojamų maisto sudedamųjų dalių santykį. Svarbu pakankamai gauti geležies: berniukams ji reikalinga raumenų vystymuisi, bręstančioms mergaitėms - nukraujavimo menstruacijų metu kompensacijai. Puikūs produktai, turintys daug geležies, yra kepenys, mėsa. Gyvulinės kilmės geležis lengviau pasisavinama, tačiau mėsos patiekalų nerekomenduotina valgyti kasdien. Be to geležies pasisavinimui labai svarbus vitaminas C, tad ir jo būtina gauti pakankama kiekį su maistu. Pakankamas kalcio ir vitamino D kiekis maisto racione ypač svarbus 12-15 metų amžiuje. Vitaminas D bei kalcis reikalingi kaulams formuotis, kalcis taip pat labai svarbus dantims. 45 proc. kaulų masės susiformuoja paauglystės metu. Kaulai formuojasi iki trisdešimties metų, o vėliau jų masė bei tankis mažėja. Šis laikotarpis yra svarbiausias reikiamam kaulų tankiui pasiekti. Todėl jauni žmonės turi pakankamai valgyti produktų, kurių sudėtyje yra kalcio. Mergaitėms rekomenduojama 200 mg kalcio per dieną, o berniukams – iki 300 mg. Kadangi kalcio absorbcija (pasisavinimas) siekia tik iki 30 proc., kalcio normos turi būti dar didesnės. Pagrindinis kalcio šaltinis yra pienas ir jo produktai. Pieno produktų – jogurto, sūrio, pieno, varškės – būtina vagyti keletą kartų per dieną. Beje, kalcis yra geriau pasisavinamas, kai organizme yra pakankamai vitamino D. Tad vėlyvą rudenį reikėtų vartoti polivitaminų, kurių sudėtyje yra profilaktinė vitamino D dozė, taip pat žuvų taukų. Drauge vaikui būtina pakankamai judėti, būti fiziškai aktyviam, nes raumenų darbas turi reikšmės kaulų audinio, jo struktūrų formavimuisi.

Augančiam organizmui taip pat labai reikalingi B grupės vitaminai, nes jie svarbūs formuojantis nervų sistemai. Trūkstant B grupės vitaminų, o ypač  vitamino B12, gali susilpnėti atmintis.

Vitaminai vaikams

Kaip rodo apklausos, tik 5 proc. tėvų reguliariai duoda savo vaikams vitamininių preparatų. Kiti yra įsitikinę, kad aprūpinti vaiką visais reikiamais vitaminais galima parinkus optimalų racioną ir nuolat duodant natūralių produktų. Ši idėja nėra nauja ir iki šiol atrodo patraukli, bet tyrimų metu buvo nustatyta, kad nepaisant to, kur maitinasi vaikas (namuose, darželyje, sanatorijoje), jis su maistu negauna reikiamo kiekio B grupės vitaminų, jodo ir geležies. Joks, net ir subalansuotas, racionas neužtikrins vaikui reikiamų vitaminų kiekio. Beje, vitaminų trūksta net ir motinos piene - atrodytų, tokiame turtingame naudingų medžiagų. Taigi, bet kokiu atveju reikia kompensuoti vitaminų trūkumą.

Vitaminų svarbu gauti kasdien tiek, kiek yra būtina augančiam organizmui. Vitaminų trūkumas ypač jaučiamas rudeni ir pavasari, todėl tuo metu naudinga jų pavartoti. Be to, bloga ekologinė situacija, protinių, psichologinių ir emocinių apkrovų didėjimas, kurį patiria vaikai per mokslo metus, šviesos ir šilumos trūkumas dar daugiau sustiprina vitaminų poreikį.

Dar viena klaida, kurią daro tėvai, tai vartojamų vitaminų skirstymas. Jeigu būtų galimybė, reiktų atlikti atskirą tyrimą, kurio metu būtų nustatytas vaiko vitaminų statusas, tačiau tai brangiai kainuoja. Kadangi šiuolaikiniams vaikams kyla didelė avitaminozės rizika, geriausiai būtų vartoti kompleksinius vitamininius preparatus.

Vitaminų papildai neatstos visavertės subalansuotos mitybos, tačiau, deja, daugelis vaikų maitinasi ne taip kaip derėtų. Todėl reikėtų pavartoti polivitaminų su mikroelementais. Šie vitaminai gerina vaiko imuninę sistemą. Jų reikėtų gerti 4 - 8 savaites. Jei vaikas yra alergiškas, geriau duoti vitamino C ar A, bet prieš tai būtina pasitarti su gydytoju.

Renkantis vitaminus reikia įvertinti, ar vaikas sveikas, ar serga lėtine liga, alergija, ar turi antsvorio, ar yra hiperaktyvus, paauglys ar pradinukas. Kuo mažesnis vaikas, tuo atidžiau reikia rinktis vitaminus, kadangi jo kepenys ir inkstai dar vystosi, taigi nesubalansuoti vitaminai arba labai didelės jų dozės gali pakenkti.

Be to reiketų nepamiršti, jog vitaminų poreikis padidėja persirgus infekcinėmis ligomis, po traumų ar operacijų. Vitaminų reikia intensyviai dirbant, mokantis, sportuojant.

Sirupai ir tabletės

Net jeigu tėvai ir supranta problemos esmę, dažnai iškyla klausimas, kokie vitaminai geresni. Dabar gausu specialių vitaminų kompleksų, skirtų skirtingo amžiaus vaikams. Jie būna įvairiausių formų - kramtomosios tabletės, tirpiosios tabletės, sirupai ir pan. Vyresni negu 14 metų vaikai gali vartoti suaugusiems skirtus vitaminų kompleksus.

Norint vaikui parinkti tinkamus polivitaminus, reikia gerai išstudijuoti etiketę. Geriausiai rinktis tokį kompleksą, kuriame yra visi 13 vitaminų. Ypač reikia atkreipti dėmesį į tai, kiek vitaminų yra vienoje tabletėje. Vertėtų vartoti tokius preparatus, kuriuose yra dienos normai artima reikiama vitaminų ir mineralų norma. Paprastai ši informacija nurodoma ant etiketės.

Kompleksus, kuriuose atskirų vitaminų dalys sudaro 30-50 proc. rekomenduojamos normos, galima vartoti nuolat ir ilgą laiką. Reikiamą vitaminų kiekį organizmas sukaupia tik per 3-4 mėnesius. Tokių polivitaminų pavyzdys yra sausi koncentruoti gėrimai. Kompleksus, kuriuose dozės yra artimos rekomenduotinai dienos normai, reikia vartoti mėnesiniais kursais (per mėnesį vitaminai organizme pasiekia reikiamą lygį), o vėliau pereiti prie kompleksų, kuriuose dozės mažesnės.

Kadangi vaikai mėgsta įvairovę ir tuos pačius vitaminus jiems gali nusibosti vartoti, kompleksus galima keisti. Jei vaikas dažnai serga, specialistų nuomone, be paprastų polivitaminų kompleksų vaikams reikia duoti vaikiškų imunitetą stiprinančių preparatų.

Vaikų avitaminozė ir hipovitaminozė

Tiesa ir mitai

Kai vaikas yra išblyškęs, nevalgo, gulinėja, skundžiasi, kad silpna, jam, ko gero, trūksta vitaminų. Būtina pasitarus su gydytoju jų nupirkti, nes gali atsirasti ilgai gydoma liga - avitaminozė, išnykstanti tik atsigavus organizmui. Tiesa šiais laikais avitaminozės praktiškai nepasitaiko, dažnesne polihipovitaminozė. Jos simptomai: vaikas dažnai būna tingus, pasyvus, kaprizingas.  Jei trūksta geležies, jodo, cinko, D ir A grupių vitaminų ketvirtaisiais-septintaisiais gyvenimo metais, vaikams dažnai išsivysto funkcinė izoliacija, kuri pasireiškia neryžtingumu, svetimų žmonių baime, nenoru dalyvauti kolektyviniuose žaidimuose, o paauglystėje tai gerokai stabdo intelekto vystymąsi. Problemos su oda, virškinimo sutrikimai, dažni peršalimai ir panašūs negalavimai taip pat turėtų priversti tėvus susimąstyti, kad vaikui reikia ne tik skubaus gydymo, bet ir vitaminų profilaktikos.

Avitaminozė - tai liga, kai ilgą laiką visai negaunant kažkurio vieno ar kelių vitaminų, išsivysto jų stoka.

Tiesa. Bet tada reikia tikrai badauti ir visiškai negauti kai kurių maisto produktų. Tarkim, valgyti vien košę, kurioje nėra riebaluose tirpių vitaminų A, D, E ir K, visai nevartoti aliejaus. Daug dažnesnė hipovitaminozė. Ji atsiranda, kai vaikas gauna per mažai vitaminų.

Ar kūdikiui stigs vitaminų, labai priklauso nuo mamos mitybos per nėštumą ir pagimdžius.

Tiesa. Nėščiajai reikia vit. D, kalcio, geležies, ypač žiemą. Apie vaikučio sveikatą galvojanti moteris vartoja nėščiosioms skirtų vitaminų. Deja, po gimdymo neretai juos užmiršta. O žindančiai mamai reikia ne tik visavertės mitybos, bet ir profilaktinės kalcio, geležies dozės, kad kūdikis jų gautų kartu su pienu (mikroelementai ypač svarbūs raudonųjų kraujo kūnelių gamybai ir kokybei). Apmaudu, kad retas apylinkės pediatras mamai tai primena. O vitaminų labai reikia ypač mamai, kuri nėštumo metu sirgo geležies stokos ar kita mažakraujyste, nes organizmo atsargos yra visai išsekusios.

Vaikui dažniau trūksta vandenyje tirpių vitaminų.

Mitas. Vaikui neretai būna mišri avitaminozė. Todėl, pvz., kai trūkinėja lūpų kampučiai, burnos gleivinė paburkusi, mes patariame vartoti ne tik vandenyje tirpaus vit. C, bet ir vit. A, kuris tirpsta riebaluose.

Tinkamai maitinantis vitaminų nepristinga.

Ir tiesa, ir mitas. Ryškios avitaminozės vaikui neatsiras, jei jis neserga kokia nors rimta lėtine liga, pvz., malabsorbcija (žarnynas neįsisavina maisto medžiagų), ar celiakija (viduriavimas, kai žarnyno gaureliai atrofavęsi ir organizmas taip pat negali įsisavinti maisto medžiagų, tuo pačiu ir vitaminų). Kai vaikas dėl žarnyno infekcijos ūmiai suviduriuoja ir tai tęsiasi 1-2 sav., jo organizmas irgi negauna nei vitaminų, nei mikroelementų. Todėl gali atsirasti hipovitaminozės požymių.

Kūdikis labai sparčiai auga, todėl labai svarbu, kad gautų pakankamai vitaminų. To neužtikrinant jis suserga avitaminoze.

Tiesa. Kūdikiams dažniausiai trūksta vit. D, ypač vėlyvą rudenį ir žiemą, kai mažai saulės, kurios UV spinduliai, patekę į odą, skatina šio vitamino gamybą. Lietuva - rachito kraštas, nes labai stinga saulės. Vit. D stoka greitai tampa labai akivaizdi, nes pakaušyje išslenka plaukučiai, prakaituoja galvytė, delniukai, minkštėja galvos kauliukai - vystosi rachitas. Todėl visiems kūdikiams reikia profilaktinės vit. D dozės. Naujagimiai ir kūdikiai taip pat serga geležies stokos mažakraujyste. Šio mikroelemento turėtų gauti visi rizikos grupės vaikučiai: neišnešioti, mažo svorio, gimę prieš laiką, dvyniai ir tryniai bei tie, kurių mamos nėštumo metu sirgo mažakraujyste. Aišku, prieš tai atlikus kraujo tyrimus. Jei jame hemoglobino pakanka, vaikutis gauna profilaktinę dozę, jei ne - gydomąją.

Sulaukus paauglystės organizmas taip pat greitai vystosi, todėl reikia daugiau vitaminų ir kitų medžiagų.

Tiesa. Mergaitėms dažniausiai jų stinga prasidėjus menstruacijoms, kai vyksta hormonų pokyčiai, o berniukams, kai per metus paauga vos ne 20 cm. Paauglystėje dažniausiai užklumpa geležies stokos mažakraujystė ir hipovitaminozė.

Vitaminų stygių ne visada galima pastebėti.

Tiesa. Pas gydytoją vaikai dažniausiai patenka dėl kitų ligų. Bet pastebėjus, kad slenka plaukai, lūžinėja nagai, paprastai yra skiriami polivitaminai. Neretai dantukai būna pažeisti ėduonies. Tada reikia pavartoti vit. D, kalcio, fluoro, aišku, tariantis su stomatologais. Deja, ne visada būna aišku, jog vaikui trūksta kai kurių vitaminų. Tiesiog šaltuoju metu laiku, jei vaikas dažniau serga, mes siūlome mėnesį laiko vartoti polivitaminų.

Vitaminus lengva perdozuoti.

Mitas. Dažniausiai jų skiriama profilaktinėmis dozėmis, todėl perdozuoti sunku. Taip dažniau nutinka su vit D. Tada gali atsirasti inkstuose akmenų. Geležies susikaupia organizme per daug sergant hemolizine mažakraujyste, dažnai perpilant eritrocitų masę. Geležis kaupiasi visuose organuose, ypač kepenyse, todėl atsiranda kepenų nepakankamumas, kuris yra neišgydomas.

Vartojant vaistų gali sutrikti vitaminų įsisavinimas ir apykaita.

Tiesa. Kai kurie vaistai, pvz., antibiotikai, trikdo vitaminų įsisavinimą, nes naikina gerąją žarnyno mikroflorą (vystosi disbakteriozė). Tada vitaminų tenka leisti į raumenis.

Leidžiamieji vitaminai veikia efektyviau.

Mitas. Visi vitaminai į organizmą dažniausiai patenka per burną. Turint sveiką skrandį ir žarnyną nėra jokio tikslo jų leisti į raumenis.  Retais atvejais, vaikui sergant sunkia lėtine liga (žarnyno, neurologine) skiriama leidžiamųjų vitaminų. Taip užtikrinama, kad tikrai pateks į organizmą. Bet nereikia užmiršti, kad duriant į raumenis vaikas patiria psichologinę traumą, gali atsirasti sukietėjimų, ypač leidžiant geležį. Jos kartais reikia leisti tam, kad gamintųsi visaverčiai eritrocitai. O ar geležies gersi, ar leisi, eritrocitas pasigamins tik per 5-10 dienų. Žinoma yra ir išimčių, pvz., kai vaikas vemia, viduriuoja, o geležies jam labai reikia.

Jei vaikas karščiuoja, jis nenori valgyti, tad organizmas per mažai gauna vitaminų ir mikroelementų.

Tiesa. Vaikui karščiuojant, sunkiai sergant, pats organizmas mažina geležies patekimą į organizmą, nes ji reikalinga ir bakterijoms daugintis. Organizmas moka apsisaugoti ir gražiai reguliuoti, ką pasiimti. Todėl vaikui sergant nebūtina jam brukti vitaminų, geriau jų vartoti pasveikus.

Verdant maistą garuose vitaminų išlieka daugiau.

Tiesa. Natūralus vitaminų šaltinis - daržovės ir vaisiai. Kai kurių yra ir mėsoje, kiaušiniuose. Bėda, kad Lietuvoje šviežių daržovių būna labai trumpai, vos 3-4 mėn. Iki pavasario išlieka tik burokėliai, kopūstai, bulvės ir morkos. Nuostabus vitaminų šaltinis - rauginti kopūstai, nes juose puikiai išsisaugo vit. C, gaila, kad maži vaikai juos nelabai mėgsta. Verdant vitaminai šiek tiek suyra, tačiau mikroelementai - ne. Reikėtų stengtis mažiau kepti, troškinti, nes dalis vitaminų žūva, pvz., B grupės vitaminai, vit. C. Gaminant salotas ir pjaustant daržoves taip pat dingsta dalis vitaminų, bet daug mažiau.

Visų polivitaminų poveikis vienodas, skiriasi tik kaina.

Mitas. Profilaktikai patartina pirkti polivitaminų, kuriuose yra šiek tiek mikroelementų. Tarkim, jei vaiko dantukai silpni, verta paieškoti polivitaminų su didesniu kalcio kiekiu. Jei gresia mažakraujystė - su padidintu geležies kiekiu. Reikėtų tartis su gydytoju.

Artėja šv. Kalėdos ir turbūt dažnas iš mūsų susimastom ką gi reiks padovanoti savo mažiausiems. Vitaminai galėtų būti puiki dovana :)

2006 m. gruodis