Žiedadulkės

Tai iš augalų surinktos vyriškos lytinės ląstelės, kurias renka ir kaupia bitės, nes jomis maitinasi. Jas sudaro apie 250 biologiškai aktyvių cheminių medžiagų:

• vanduo;
• proteinai (svarbiausia sudėtinė dalis): albuminai ir globulinai;
• aminorūgštys: argininas, histidinas, levuzinas, izolevuzinas, metioninas, fenilalaninas, treoninas, triptofanas, valinas;
• vitaminai: E (tokoferolis), C (askorbo rūgštis), B1 (tiaminas), B2 (riboflavinas), B3 (pantoteno rūgštis), B5 , B6 (piridoksinas), H (biotinas), P (nikotino rūgštis), A (karotinas), D (ergokalciferolis), M (folio rūgštis);
• angliavandeniai: gliukozė, fruktozė, ksilozė, arabinozė, sacharozė, celiuoliozė, taip pat laktozė;
• mikroelementai: K, P, Mg, Fe, Cu, B, Zn, Co, Mo;
• riebalai: linolinė, linolininė, arachidono riebiosios rūgštys;
• fermentai: amilazė, diastazė, katalazė, invertazė, lipazė, fosfatazė;
• fitohormonai (dar ne visiškai ištirti): heteroauksinas;
• pigmentai (nuo jų priklauso žiedadulkių spalva): flavonoliai ir karotinoidai (karotinas, ksantofilas);
• fitoncidai (saugo žiedadulkes nuo mikroorganizmų).

Žiedadulkės naudingos sergant:

• prostatitu (15g per dieną per 3 kartus);
• alkoholizmu (30g per dieną per 3 kartus);
• mažakraujyste;
• skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opomis.

Žiedadulkes gerai vartoti profilaktiškai. Geriausia pusryčiaujant po 1 valgomąjį šaukštą kasdien.

Jos stiprina nervų sistemą, mažina kraujospūdį, atkuria fizines jėgas, gerina potenciją, stimuliuoja

protinę veiklą, gerina miegą. Taip pat tinka esant klimakterinei neurozei, impotencijai, nervinei depresijai, palengvina vaistų pasisavinimą ir jų veikimą.

Rankomis ir bičių surinktų žiedadulkių cheminė sudėtis jau būna skirtinga. Bičių žiedadulkių nešulėliuose cukraus būna beveik dvigubai daugiau, pavyzdžiui, beržo žiedadulkėse yra 18,5% cukraus, o nešulėliuose - jau 34,8%. Žiedadulkės intensyviausiai renkamos pavasarį, kai daugiausia augalų žydi. Renkamos iš įvairių kultūrinių ir laukinių augalų. Skirtingų augalų žiedadulkių spalva ir forma skiriasi. Spalva: nuo geltonos iki geltonai rudos dažniausia, bet gali būti ir baltos (aviečių), šviesiai žalsvos (liepų), violetinės (facelijų), rudai raudonos (kaštonų). Forma: ovalios (saulėgrąžos), trikampės (lazdyno), laivelio formos (klevo), kriaušės formos (ežeinio).

Žiedadulkių savybės:

• aprūpina žmogaus organizmą svarbiomis biologinėmis medžiagomis, todėl padeda išvengti dėl šių medžiagų trūkumo atsirandančių negalavimų;
• reguliuoja virškinimą, gerina žarnyno veiklą;
• padeda nuo įvairių medžiagų apykaitos sutrikimų;
• gerina apetitą;
• stiprina imuninę sistemą;
• šalina iš organizmo nuodingąsias medžiagas;
• saugo vegetacinę nervų sistemą;
• gerina kraujotaką, padeda gydyti širdies ir kraujotakos sutrikimus;
• prostatos ligų profilaktikai ir gydymui tinka.

Bičių duonelė

Tai bičių surinktos ir korių akutėse užkonservuotos žiedadulkės, kurios yra labai vertingas produktas, turintis beveik visas subalansuotas maisto medžiagas, reikalingas organizmui. Kitaip sakant bičių duonelė- tai žiedadulkių ir medaus mišinys. Sudėtis panaši kaip žiedadulkių, o skiriasi tuo, kad joje dar yra daugiau monosacharidų, pieno rūgšties ir randama vitamino K, bet mažiau vitamino E, baltymų, riebalų. Bičių duonelę lengviau pasisavina žmogaus organizmas.

Fiziologiškai bičių duonelė beveik nesiskiria nuo žiedadulkių.

Rekomenduojama sergant:

• hepatitu;
• mažakraujyste;
• cukriniu diabetu;
• virškinamojo trakto ligomis (ypač kepenų, žarnyno);
• nusilpus.

Bičių duonelę profilaktiškai rekomenduojama vartoti po 10-15 g, o gydymui 20-30 g per dieną.

Bičių duonelės savybės:

• šalina fizinį ir protinį nuovargį, gerina nuotaiką;
• papildo vitaminų trūkumus;
• atstato jėgas po įvairių susirgimų;
• stiprina imuninę sistemą;
• reguliuoja sutrikusią virškinamojo trakto veiklą;
• padeda gydyti širdies ir kraujotakos sutrikimus;
• padeda nuo medžiagų apykaitos sutrikimų;
• šalina iš organizmo nuodingąsias medžiagas;
• padeda sergant diabetu;
• stiprina nervų sistemą;
• tinka aterosklerozės ir mažakraujystės profilaktikai.

Bičių pienelis

Tai bičių priešakinių žandų ir ryklės liaukų sekretas, gelsva, aitri, rūgštoka tyrelė. Randama įvairių priemaišų - žiedadulkių, vaško trupinėlių, smulkių augalų dalelių ir kt. Didžiausią bičių pienelio dalį sudaro vanduo. Taip pat randama baltymų, angliavandenių, riebalų, mineralinių medžiagų (geležies, sieros, magnio, kalcio, cinko, kobalto ir kt.), amino rūgščių, B grupės vitaminų, vitamino C, PP, A, D, E, pantoteno, folio rūgšties, daug hormonų.

Bičių pienelis vartojamas sergant:

• lėtinėmis kvėpavimo ligomis;
• ateroskleroze;
• lėtiniu širdies vainikinių kraujagyslių nepakankamumu;
• kai kuriomis nervų ir odos ligomis;
• lėtiniams virškinimo sutrikimams;
• po miokardo infarkto;
• pooperaciniu laikotarpiu;
• padeda gydyti nudegintas žaizdas, burnos uždegiminius procesus.

Rekomenduojama vartoti 15- 30 dienų po 50- 200 mg, o vaikams 10- 50 mg per dieną. Greičiausiai įsisavinamas kai laikomas po liežuviu.

Bičių pienelio savybės:

• pagerina darbingumą, atmintį, gerą savijautą, nes veikia stimuliuojančiai;
• stiprina žmogaus imuninę sistemą;
• stiprina vegetacinę nervų sistemą;
• gerina kraujotaką;
• gerina virškinimą, žadina apetitą;
• naikina bakterijas ir slopina uždegimą;
• stiprina lytinį pajėgumą;
• stiprina regėjimą ir klausą;
• gerina širdies ir kraujotakos sistemos funkcijas;
• padeda įveikti odos negalavimus, taip pat tinka odos priežiūrai.

Dėl didelio lytinio hormono kiekio bičių duonelės ir bičių pienelio nepatariama vartoti paaugliams lytinio brendimo laikotarpiu. Taip pat didina skrandžio sulčių rūgštingumą.

Bičių pikis

Tai nuo medžių pumpurų, jaunų šakelių, lapų surinkta sakinga, geltonos ar žalsvos spalvos, malonaus kvapo biologiškai aktyvi medžiaga. Joje yra 55 proc. augalinių dervų ir balzamų, 30 proc. vaško, 10 proc. eterinių aliejų, 5 proc. žiedadulkių, įvairių rūgščių, mikroelementų.

Dažniausiai gydymui vartojami 10-20-30 proc. spiritiniai pikio tirpalai ir 20 proc. aliejinis pikio tirpalas.

Vartojamas sergant:

• skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige;
• tulžies pūslės, tulžies latakų, kepenų ligomis;
• struma (skydliaukės padidėjimas);
• kvėpavimo organų ligomis;
• virškinamojo trakto ligomis;
• esant dantų skausmui, patinusioms, kraujuojančioms, skausmingoms dantenoms;
• gydomos grybelinės ligos;
• tinka pūlingoms žaizdoms gydyti, egzemoms, nudegimams, nušalimams.

Bičių pikio veikimas yra: antimikrobinis, antivirusinis, antigrybelinis, priešuždegiminis, vietinis antestezuojantis, antioksidacinis ir biostimuliuojantis.

Parengė:

Visuomenės sveikatos bakalaurė

Reda Nagytė

2007 m. vasaris