|
2011 02 21 |
|
Botaninis augalo pavadinimas: Echinacea purpurea.
Šeima: Astriniai – Asteraceae.
Aprašymas:
Rausvažiedė ežiuolė – tai daugiametis žolinis augalas, išsikerojantis iki 1,2 m aukščio ir 0,5 m pločio. Stiebas stačias, šakotas, plikas arba šiek tiek plaukuotas. Pamatiniai lapai ilgakočiai, stiebo lapai – trumpesniais koteliais ar bekočiai, lancetiniai, aštriais galais, apaugę šiurkščiais plaukeliais. Žiedai rausvi, liežuviški. Priklausomai nuo klimato pradeda žydėti gegužės pabaigoje - birželio pradžioje ir žydi visą vasarą. Vaisiai – pilkai rudi lukštavaisiai. Ežiuolės šakniastiebis trumpas.
Pavasarį ežiuolę sėti galima tiesiai į dirvą, sodinti nupirktus sodmenis arba padalinti jau esamą augalą. Kasant šaknis žiemą dar galima ežiuolę padauginti šakniniais auginiais. Pavasarį augalo stiebai nupjaunami.
|
|
2010 11 29 |
|
Botaninis augalo pavadinimas: Carum carvi L.
Šeima: Skėtiniai (salieriniai) - Umbelliferae (Apiaceae)
Liaudiški pavadinimai: kemelys, kimulis.
Aprašymas: dvimetis žolinis augalas, iki 80 cm aukščio. Stiebas status, vagotas, plikas, šakotas. Lapai - triskart plunksniški, linijiškai lancetiški. Žiedai balti, sutelkti skėčiuose, kaip krapų. Vaisius rudos spalvos dvisėklis. Žydi gegužės - birželio mėnesiais, vaisius subrandina liepos - rugpjūčio mėnesiais.
|
|
2010 10 11 |
|
Botaninis augalo pavadinimas: Arctium lappa L.
Šeima: Graižažiedžiai– Compositae.
Liaudiški pavadinimai: lapūkas, godlapis, kibišas, pakeleivis.
Aprašymas: Didžioji varnalėša – tai dvimetis žolinis augalas, 60-150 cm aukščio. Stiebas storas, stačias, išilgai vagotas, gausiai šakotas, dažnai rausvas, šakos plaukuotos. Šaknis liemeninė, mėsinga, rusva, jos vidus balkšvas. Lapai stambūs, širdiški, kiaušiniški, viršutinė pusė žalia, apatinė apaugusi veltiniškai pilkšvais plaukeliais. Graižai rutuliški, su kabiais kabliškais skraistlapiais, 3-4 cm skersmens, stiebo ir šakų viršūnėse skėtiškose kekėse. Žiedai vamzdiški, dvilyčiai. Vainikėlis purpurinis. Vaisius pilkšvai rusvas lukštavaisis. Žydi liepos – rugpjūčio mėnesiais.
|
|
2010 08 23 |
Pipirmėtė – viena iš mėtos rūšių, kurių yra apie 20-30, jos polimorfinės, lengvai tarp savęs kryžminasi. Lietuvoje yra 11 rūšių, pvz: vandeninė mėta, dirvinė mėta, miškinė mėta, pipirmėtė, taškuotoji mėta, šaltmėtė ir kt.
Botaninis pipirmėtės pavadinimas: Mentha piperita L.
Šeima: Lūpažiedžiai – Labiatae.
Liaudiški pavadinimai: mėta, mėtra, šalmėtė, šaltmėtė, šalmėtrė, šaltamėtė.
Aprašymas: Pipirmėtė – daugiametis, kvapus žolinis augalas. Stiebas – stačias, keturbriaunis, šakotas, plikas arba apaugęs retais plaukeliais. Lapai – priešiniai, kotuoti, pailgi, su smaila viršūne ir dantytais kraštais. Žiedai – smulkūs, violetiniai, susitelkę stiebo ir šakučių viršūnėse. Žydi liepos – rugsėjo mėnesiais.
|
|
2010 07 07 |
|
Botaninis augalo pavadinimas: Calendula officinalis L.
Šeima: Graižažiedžiai – Compositae.
Liaudiški pavadinimai: madatka, modatka, nadatka, nagatka, nedetka, negetka, nuodakta, noktelė.
Aprašymas: Vaistinė medetka – tai vienmetis, iki 50 cm aukščio žolinis augalas. Liemeninė dalis išsišakojusi, o stiebas - stačias, briaunotas, šakotas ir plaukuotas. Lapai – pražanginiai, lygiakraščiai, bekočiai. Žydi oranžiniais žiedais nuo birželio iki rudens.
|
|
2010 05 07 |
|
Botaninis augalo pavadinimas: Hypericum perforatum L.
Šeima: Jonažoliniai – Hipericaceae.
Liaudiški pavadinimai: brandžolė, joniukas, joninžolė, Jėzaus žaizdų žolė, kiauris, kiaurinė, laurinžolė, Marijos žoliukė, raudonukė, švento Jono žolė, žolinės.
Aprašymas: Paprastojo jonažolė – tai daugiametis žolinis augalas, iki 100 cm aukščio. Lapai – priešiniai, bekočiai, lygiakraščiai, pailgai kiaušiniški, turi daug liaukelių. Aukso spalvos žiedai susitelkę šakelių viršūnėse. Pradeda žydėti birželį ir žydi visą vasarą.
|
|
2010 03 27 |
|
  Botaninis augalo pavadinimas: Acorus calamus L.
Šeima: Ajeriniai – Araceae
Liaudiški pavadinimai: Airas, airys, agėras, ajaras, aleras, arilas, arielys, ejeras, kalavijas, kalmas, kamunė, litjėras, tatarška, totorka, totorkė.
Aprašymas: Ajeras yra daugiametis, žolinis, maloniai kvepiantis augalas. Jo šakniastiebiai rausvai žalsvi, beveik vienodo storio per visą ilgį. Stambersni jie būna prie pat vandens augančių ajerų. Balinio ajero lapai – ilgi, kalavijiški, bekočiai, blizgantys, dažniausiai banguotais kraštais. Žydi birželio – liepos mėnesiais. Žiedai – žalios burbuolės. Sėklų nersubrandina, dauginasi šakniastiebiais.
|
|
2010 02 23 |
|
Botaninis augalo pavadinimas: Urtica dioica L.
Šeima: Dilgėliniai – Urticaceae.
Liaudiški pavadinimai: dilgė, dilgynė, juodadilgė, juodnotrynė, motryma, noterė, notrė, notryna, notnerė, nuoterė, nuoterenė.
Aprašymas: Didžioji dilgėlė – tai daugiametis žolinis augalas, kurio stiebas briaunotas, tuščiaviduris, status, apaugęs dilginamaisiais plaukeliais. Lapai – priešiniai, lancetiški arba pailgai kiaušiniški su stambiai dantytais pakraščiais, apaugę plaukeliais. Prisilietus plaukelis įsminga į odą, nulūžta ir deginantis jo turinys išsilieja į žaizdelę. Žiedai – vienalyčiai, žali, neryškūs, susitelkę į šluoteles. Vaisius – ovalus arba kiaušiniškas, 1,2-1,5mm dydžio riešutėlis. Žydi birželio – spalio mėnesiais. Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis.
Paplitimas: Auga patvoriuose, prie sodybų, pakrūmėse, šiukšlynuose, drėgnuose lapuočių miškuose, upių pakrantėse. Paplitusi visoje Lietuvoje.
|
|
2009 08 02 |
|
Botaninis augalo pavadinimas: Dirvinis asiūklis – Equisetum arvense L.
Šeima: Asiūkliniai - Equisetaceae Michx. ex DC.
Liaudiški pavadinimai: asiukai, dirvų eglutės, driežgegužės, eglikės, ermos, esukas, gandro pupa, gegutės duonelė, gegužės, gigelis, kežėtys, krekėsa, ožkabarzdis, piesčiukas.
Aprašymas: Dirviniai asiūkliai- 30-50cm aukščio daugiamečiai, ilgus, giliai įsiskverbiančius šakniastiebius išauginantys augalai. Pavasarį, paprastai pradėjus žydėti šalpusniams, pasirodo gelsvai rudi derantys dirvinių asiūklių ūgliai, kurių viršūnėje susitelkusios sporangės su sporomis. Žali šakoti ūgliai išauga vėliau, kai išbyra sporos.
Paplitimas: Dirviniai asiūkliai aptinkami dirbamuose laukuose, pievose, šlaituose, pamiškėse, dažniausiai ir gausiausiai tokiose vietose, kur negiliai yra gruntiniai vandenys. Nusausintuose laukuose dirvinių asiūklių šakniastiebiai kartais užkemša drenažo vamzdžius, neleidžia nutekėti vandeniui.
|
|
2009 07 20 |
|
Botaninis augalo pavadinimas yra Paprastasis šaltekšnis – Frangula alnus Mill. Šunobeliniu (Šaltekšniniu) – Rhamnaceae šeimos. Liaudiškai dar vadinami: kurkliais, marguogais, mekšvuogėm, meškauogėm, skirpstais, šaltakšniais, šaltokšniais.
Paprastasis šaltekšnis, aukštas krūmas ar nedidelis, 1-5 m aukščio medelis, giminingas dygiajai šunobelei. Žievė lygi, senų šakų – tamsiai ruda, su baltais ištęstais žievlęšiukais – lenticelėmis (žievės kvėpavimo organais), jaunų – rusva, blizganti, su baltomis karputėmis. Paskutus viršutinį žievės sluoksnį, tai po juo pamatytume vyšnini raudonos spalvos sluoksnį – tai pagrindinis, šaltekšnį išskiriantis požymis. Ūgliai raudonai rudi, nedygliuoti. Lapai tamsiai žali, kotuoti, pražanginiai, lygiakraščiai, elipsiški. Žiedai smulkūs, žalsvai balti, susitelkę po kelis lapų pažastyse. Žydi gegužės-liepos mėnesiais. Vaisiai prinoksta rūgpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Tai uogos pavidalo, žirnio didumo, nuo raudonos iki violetiniai juodos spalvos (priklausomai nuo prinokimo) kaulavaisiai, kurie nesubrendę nuodingi ir apskritai nevalgomi.
|
|
|