Botaninis augalo pavadinimas: Paprastoji kraujažolė – Achillea millefolium L.

Šeima: Astriniai (Graižažiedžiai) – Asteraceae Dumort. (Compositae Giseke). Pavadinta Trojos karo didvyrio Achilo, kuris pirmasis pažinęs šių augalų vaistingumą, vardu.

Liaudiški pavadinimai: balžiedė, baltažiedė, gajutė, morklapėlis, kraujanosė, kraujinis, kraujučiai, kravauninkas, kruvinžolė, nosrava, pelestė, pipirninkas, seilėtekė, siauranosiai, sruvanosiai, sraujažolė, sruvažolė, straviklė, strujažolė, štrausai.

Aprašymas. Paprastoji kraujažolė – daugiametis žolinis 20-60 cm aukščio augalas, turintis šliaužiantį, trumpą šakniastiebį. Stiebas standus, status, dažniausiai nešakotas, išskyrus viršūnę, plaukuotas. Lapai 2-3 kartus plunksniškai suskaldyti, apatiniai kotuoti, viršutiniai - bekočiai. Bendra lapų forma lancetiška. Graižai 4-6 mm pločio, susibūrę į tankias skydiškas šluoteles. Liežuviški žiedai balti, kartais rausvi arba raudoni. Augalą patrynus, jaučiamas specifinis kvapas. Žydi liepos-spalio mėnesį. Vaisius – pailgas lukštavaisis.

Paplitimas. Lietuvoje labai dažnas augalas. Mėgsta purias priesmėlio ir priemolio dirvas. Auga laukuose, ganyklose, pakelėse, pamiškėse. Gali būti kultyvuojamas. Be paprastosios kraujažolės Lietuvoje auga dar dvi Achillea genties augalų rūšys: čiaudulinė kraujažolė (Achillea ptarmica L.) ir krantinė kraujažolė (Achillea cartilaginea Ledeb. ex Rchb.).

Vaistinė žaliava. Kraujažolės žolė (Millefolii herba; ankstesnis:Herba Millefolii) renkama vos pradėjus augalui žydėti. Vaistams vartojama žolė (Millefolii herba) ir žiedai (Millefolii flos). Žolę sudaro stiebų viršūnės (ne ilgesnės kaip 15 cm) su lapais ir žiedais, žiedus – graiželiai be kotelių. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar specialioje džiovykloje 35-40 °C temperatūroje. Išdžiovintos žolės kvapas stiprus, specifinis, skonis salstelėjęs, spalva pilkai žalia. Žolė tinkama vartoti 2 metus, žiedynai – 5. Nušienauti augalai gerai atželia ir žydi rudenį.

Veikliosios medžiagos. Kaupia iki 0,8 % eterinio aliejaus, kurio pagrindinę dalį sudaro azulenai (chamazulenai), kartu su ištirpusiais kartumynais (mono- ir bicikliniai seskviterpenai: achilicinas, leukodinas, milefolinas). Taip pat žolėje yra flavonoidų, rauginių medžiagų, vitaminų C ir K, organinių rūgščių (acto, izovalerijono, skruzdžių rūgštys), karotinoidų, mineralinių medžiagų, šiek tiek alkaloidų (achileinas, stachidrinas).

Preparatai. Užpilai. Tačiau dažniausiai kraujažolė būna vaistažolių mišiniuose. Įeina į apetitą gerinančių , tulžį varančių, priešhemorojinių mišinių sudėtis. Nuoviras dezinfekuoja, turi antialerginį, priešuždegiminį poveikį, stabdo kraujavimą (virškinimo trakto, hemarojaus, gimdos, nosies, dantenų ir odos žaizdų), didina kraujo krešamumą, trombocitų kiekį kraujyje, gydo žaizdas, skrandžio ir dvylikapirštės opaligę, viršutinių kvėpavimo takų ligas, inkstų, šlapimo pūslės uždegimus, padeda (kartu su jonažole) esant šlapimo nelaikymui, hemarojui, baltosioms, gimdos uždegimams, skatina tulžies išsiskyrimą, gerina apetitą, stiprina organizmą, atstato sutrikusią medžiagų apykaitą, valo visus vidaus organus, kraują, tinka esant kaulų skausmams, reumatui, nusilpus nervams; tymams, vaikų mėšlungiui (dygstant dantukams), furunkuliozei, bronchinei astmai, rožei, spoguotai veido odai, dantų skausmui gydyti, grožiui išlaikyti.

Poveikis. Kelia apetitą, veikia bakteriocidiškai, priešuždegimiškai, spazmolitiškai, tulžies sekreciją skatinančiai ir kraujavimą stabdančiai.

Vartojimas. Kraujažolės preparatai vartojami kaip apetitą gerinanti priemonė, kaip bakteriocidinė priešuždegiminė priemonė burnos skalavimui, kaip kraujavimą stabdanti priemonė skrandžio, žarnyno, gimdos ligoms gydyti. Kraujuojant iš nosies, sutrinti šviežius lapelius ir įkišti į šnervę, iš kurios bėga kraujas. Nuoviro vonelės padės esant kojų grybeliui, vonios ramina centrinę nervų sistemą, minkšina odą. Masažas su kraujažolių aliejumi padės esant ginekologinėms ligoms, sumušimams, nuramins. Paprastųjų kraujažolių lapais šviesinamos strazdanos ir odos dėmės. Paprastųjų kraujažolių, juodauogių šeivamedžių žiedų ir mėtų mišinio antpilas veiksmingai slopina karščiavimą ir padeda sergant gripu.

Kontraindikacijos. Nevartoti esant padidėjusiam kraujo krešumui, alergijai astrinių šeimos augalams. Nepatartina vartoti esant mažam kraujospūdžiui, taip pat nėštumo metu. Paprastųjų kraujažolių gydymo tikslais arba maistui vartojant ilgai ir gausiai, gali išberti odą, kartais smarkiai padidėja jautrumas saulės spinduliams.

Panaudojimas. Kraujažolė naudojama kulinarijoje kaip prieskoninis augalas. Kai kuriose šalyse paprastosios kraujažolės vartojamos maistui. Truputį karčių jaunų lapų deda į salotas. Seniau šių augalų lapai naudoti gaminant alų, kad jam suteiktų aromatą ir kartumo. Iš lapų ir žiedynų verdama kvapni arbata. Eteriniai aliejai, kurių daugiausiai susikaupia graižuose, tinka gaiviesiems gėrimams kvapninti. Stiprus žaliavos nuoviras veikia kaip insekticidas ir naikina žemės ūkio kenkėjus. Deginami sudžiuvusių arba žalių kraujažolių dūmais yra atbaidomi uodai. Kraujažolių žiedynais audiniai dažomi geltona arba žalia spalva. Magijoje naudojama apsaugai nuo priešiškų jėgų, meilės burtams. Medicinoje naudojamas iš žiedų ir lapų gaunamas eterinis aliejus.

Užpilo ruošimas ir vartojimas

2 valg. šaukštai kraujažolės žolės užpilami stikline karšto vandens ir 15 min kaitinama vandens vonelėje (kitame inde su verdančiu vandeniu). Paliekama 45 min atvėsti, nukošiama. Jei reikia, praskiedžiama virintu vandeniu iki 200 ml (stiklinės tūrio). Geriama po pusę stiklinės 2-3 kartus per dieną 30 min prieš valgį.

Mišinys vidiniam kraujavimui stabdyti

1 d. kraujažolės žolės
1 d. dilgėlės lapų

1 valg. šaukštas mišinio užpilamas stikline verdančio vandens ir 15 min virinama vandens vonelėje. Paliekama 45 min atvėsti, nukošiama. Geriama po pusę stiklinės 2-3 kartus per dieną.

Kraujažolė - moterų vaistažolė

Liaudies medicinoje kraujažolę vadino moterų vaistažole. Pavyzdžiui, sergančioms kiaušidžių uždegimu jau po pirmųjų sėdimųjų vonių sumažėja skausmas, o vėliau išnyksta ir uždegimas. Tokios vonios taip pat padeda nevalingai besišlapinantiems vyresnio amžiaus žmonėms ar vaikams.
Šiuo atveju dar kasdien reikėtų išgerti po porą puodelių kraujažolės arbatos. Norint pasiruošti vonią, reikia 100g žolės užpilti nakčiai šaltu vandeniu, o kitą dieną pakaitinti iki virimo ir supilti į vonią. Kraujažolė dar vaidinama žaizdos žole, nes ja gydydavo žaizdas ir kraujavimus. 
Ši vaistažolė padeda gyti žaizdoms, kepenų ir tulžies latakams, trauktis gimdai, o kartu mažina jos kraujavimą. Šviežios kraujažolių sultys stiprina kraujagysles, ypač venas, jei jos išsiplėtusios, gerina širdies darbą, savijautą moters klimakteriniu laikotarpiu, reguliuoja menstruacijų ciklą.

Universalus receptas: Užpilui pasigaminti imama 15 g smulkintos augalinės žaliavos ir užplikoma stikline vandens ir kaitinama 15 min. verdančio vandens vonelėje, o po to aušinama 45 min. ir perkošiama. Užpilą geriama po vieną valgomąjį šaukštą po valgio tris kartus per dieną. Pagamintą užpilą galima laikyti 3 -4 dienas vėsioje vietoje. 

Jei kraujuoja burnos gleivinė sergant stomatitu ar gingivitu, rekomenduojama skalauti burną kraujažolių užpilu arba praskiestomis jų sultimis. Šių vaistažolių dedama į vaistažolių mišinius, kurie vartojami apetitui gerinti, virškinamojo trakto, urologinėms ligoms gydyti bei medžiagų apykaitai reguliuoti.

Svarbu:
Norint gydytis kraujažolėmis, būtinai reikia pasikonsultuoti su gydytoju, nes šios vaistažolės gali pakenkti esant padidėjusiam kraujo krešėjimui.

Medžiagą iš įvairių šaltinių surinko ir apibendrino Diana Naruševičienė