Pasaulyje paplite yra apie 50 šaltekšnių rūšių. Lietuvoje savaime auga tik viena šaltekšnių rūšis – Frangula alnus, kuri dažna visoje Lietuvoje. Auga drėgnuose miškuose, upių ir daubų šlaituose, pelkėse, krūmuose, paežerėse. Mėgsta drėgną, rūgštų, puveningą dirvožemį.

Šaltekšnio žievę (Frangulae cortex) patogu rinkti, kai miške kertami nereikalingi krūmai ir medžiai, tarp jų ir šaltekšniai. Anksti pavasarį (balandžio-gegužės mėn.), prasidėjus sulčių judėjimui, augalo žievė lengvai lupasi. Ant jaunų šakų kas 30 cm daromi skersiniai ir vienas išilginis pjūvis ir nulupamos žievės juostelės. Vaistinei žaliavai netinka žievė, apaugusi kerpėmis. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje ar džiovykloje 40-45 °C temperatūroje, retkarčiais pavartoma. Žievės vamzdeliai neturi būti įsimovę vienas į kitą. Toje pačioje vietoje žaliava renkama tik po 10-15 metų.
Tinkamai paruošta žaliava – tai 10-15 cm ilgio, 0,5-2 mm storio į vamzdelius susisukus žievė. Paviršiuje raukšlėta, pilkai ruda, viduje – lygi, rudai raudona, be dėmių, lūžyje – smulkiai plaušuota, kartaus skonio, silpno nemalonaus kvapo. 
Vaistams žievė tinka tik po metų nuo jos ruošimo, tinka vartoti iki 4 metų nes šviežioje žaliavoje yra vėmimą sukeliančios medžiagos – frangularozido. Laikymo metu jis virsta frangulinu, šis – frangulaemodinu. Kitas būdas greičiau pašalinti pykinimą sukeliantį cheminį junginį: šviežią žievę reikia pakaitinti 1-2 val. verdančio vandens garuose.

Šaltekšnio žievėje yra apie 6 % antraglikozidų (frangulaemodinas, frangulinas, gliukofrangulinas ir chrizofenolis), apie 10 % rauginių medžiagų, gleivių dervų, alkaloidų, cukraus, šiek tiek eterinio aliejaus, dažinių karčiųjų ir mineralinių medžiagų.
Iš šaltekšnio gaminami nuovirai, skystas šaltekšnio ekstraktas (Extractum Frangulae fluidum), sausas šaltekšnio ekstraktas (Extractum Frangulae siccum). Šaltekšnis įeina į vidurius liuosuojančių ir priešhemorojinių vaistažolių mišinių sudėtį. Jo preparatai dirgina storosios žarnos gleivinę, skatina jos peristaltiką ir taip liuosuoja vidurius. 
Šaltekšnio žievė priskiriama švelnaus ar vidutinio stiprumo vidurius laisvinantiems vaistams ir vartojama nuo lėtinio vidurių užkietėjimo, atliekant įvairias tiesiosios žarnos operacijas. Poveikis pasireiškia po 8-10 val. Veikia švelniau nei sena, bet stipriau nei rabarbaras. Ilgai ar didelėmis dozėmis vartojant šaltekšnio preparatus vystosi kalio trūkumas, kas taip pat sukelia vidurių užkietėjimą. Taip gali išsivystyti priklausomybė. Todėl šaltekšnis netinka ilgalaikiam vartojimui. Vartoti galima kelias dienas ir ne ilgiau kaip 2 sav. 
Liaudies medicina šaltekšnio žieve gydo podagrą, karšligę, kepenų ligas, geltą, varo žarnyno kirmėles (askarides), o šaltekšnio vaisių užpilą pataria vartoti esant įvairiems kitiems negalavimams. Tačiau vaisių užpilą gerti pavojinga, nes jis gan nuodingas.
 Nevartoti nėštumo ir žindymo metu, esant žarnų nepraeinamumui, žarnyno uždegimui, hipokalemijai. Neskirti vaikams iki 12 metų. Gali atsirasti žarnyno spazmai, įvairūs pilvo skausmai. Ilgai vartojant žievės preparatus organizmas prie jų pripranta, tada reikia didinti dozę. Be to, per ilgesnį laiką kai kurioms moterims jie gali sukelti hiperemiją mažajame dubenyje. Vyrams ir moterims gali sutrikti kepenys, inkstai. Šaltekšnis nevartojamas žmonėms, alergiškiems fenoliams.

Nuoviro ruošimas ir vartojimas

1 valg. šaukštas smulkintos šaltekšnio žievės užpilamas stikline verdančio vandens, indas uždengiamas ir įstatomas į verdančio vandens vonelę, kaitinama 30 min. Nuoviras 10 min vėsinamas kambario temperatūroje, nukošiamas bei praskiedžiamas virintu vandeniu iki 250 ml (pradinio tūrio). Geriama po pusę stiklinės ryte ir vakare prieš valgį.

Prinokę vaisiai būna juodi	Sėklos

Žydintis šaltekšnis – dekoratyvus augalas. Jį gausiai lanko bitės, todėl jis svarbus bitininkams. Žievė ir vaisiai turi dažomųjų medžiagų. Rusvai oranžinė mediena naudojama tekinimo darbams, dekoratyvios faneros gamyboje. Deginant medieną lieka beveik bepelenė anglis, kuri plačiai naudojama ūkyje. Šviežioje žievėje yra nuodingųjų junginių. Pačiam ruošiant vaistinę žaliavą, reikia labai atidžiai išsistudijuoti paruošimo technologiją ir vartojimo būdus.

Medžiagą iš įvairių šaltinių surinko ir apibendrino Diana Naruševičienė